Cirkas šiandien: festivalis „Cirkuliacija“ (interviu)

Liepos 3 d. prasidėjęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šiemet kviečia susipažinti su šiuolaikiniu cirku trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Savaitgalį Kaune galėsite pamatyti ir įvertinti keletą festivalio spektaklių, jų laikus ir vietas rasite naujausiame „Kaunas pilnas kultūros“ maršrute.

Šiemet festivalis pakvietė vieninteles dvi lietuvių profesionales cirko menininkes pristatyti savo spektaklius, pastatytus užsienyje. Tai – Marija Baranauskaitė ir jos trupė „Wet Kiss Company“ iš Belgijos su spektakliu „Coffeeklatch“ (liet. „Kavos pliauškalai“) ir Monika Neverauskaitė su visu Prancūzijos cirko mokyklos „Le Lido“ kurso spektakliu „Aš myliu tave, bet…“. Taip pat, kultūrinių mainų dėka, į festivalį atvyksta duetas „Zirkus FahrAway“ iš Šveicarijos su spektakliu „Kur yra Tobis?“.

„Kur yra Tobis?‘, Christian Jaeggi nuotr.

„Kur yra Tobis?“, Christian Jaeggi nuotr.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

Pasak festivalio meno vadovo Gildo Aleksos, šių metų festivalis „Cirkuliacija“ puikiai pristato lietuviškus įsiterpimus į Europos šiuolaikinio cirko kontekstą, dėl to tie, kas nepažįsta šio žanro, turės, ką pamatyti, ir tie, kas jau seka šiuolaikinio cirko pasirodymus, turės galimybę pamatyti spektaklius su lietuvių atlikėjais, kurie yra rodomi tik užsienyje. Plačiau apie viską pasakoja pats Gildas.

Kas paskatino surengti šiuolaikinio cirko festivalį „Cirkuliacija“?

„Cirkuliaciją“ sumanėme dėl smarkiai jaučiamos šiuoliakinio cirko stokos. Šis „jauniausias“ scenos menas kitose Europos šalyse jau atranda naujų išraiškos ir bendravimo su žiūrovais būdų, o Kaune nėra galimybės mėgautis šiuolaikiniu cirku. Todėl sukūrėme festivalį, kurio pagrindas, visų pirma, yra edukacinės dirbtuvės, vykstančios liepos 3-8 d. Neturime galimybių atidaryti nuolat veikiančią cirko mokyklą, todėl norime paskatinti jau kuriančius scenos menininkus domėtis šiuolaikiniu cirku ir į savo tarpdisciplininius sumanymus įtraukti ir šiek tiek cirko.

Festivalio metu rengiate ne tik spektaklius, bet ir dirbtuves scenos menų atlikėjams. Kam skiriate didesnį dėmesį?

Pirmus festivalio metus skyrėme tik dirbtuvėms, kurių metu scenos menininkai galėjo susipažinti su platesnėmis sceninėmis galimybėmis, kurias atveria šiuolaikinis cirkas. Šiemet taip pat mūsų didžiausi lūkesčiai sutelkiami šias dirbtuves, sukvietėme tikrai įkvepiančių lektorių. Juo labiau, šiemet turime idėjų vystymo dirbtuves, kurias veda beprotiškai įkvepiantis Oskar Rask iš Suomijos trupės „Sirkus Aikamoinen“. Pirmais metais matėme, kaip dalyviams dirbtuvių metu kyla įvairios mintys – šiemet nenorime leisti šioms mintims pranykti rėmimų ir partnerių paieškose. Norime suteikti galimybę šioms mintims išaugti į pasirodymą ir netgi pakviesime žiūrovus stebėti pirmuosius kūrybinius bandymus. Jie – liepos 8 d. 16 val. „Šelteryje“, įsikūrusiame „Tautos namuose“.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

„Coffeeklatch“, Toon Van Gramberen nuotr.

Kuo šiuolaikinis cirko spektaklis skiriasi nuo cirko ar tiesiog paprasto spektaklio?

Išskyrus žinomiausią skirtumą – šiuolaikiniame cirke nėra gyvūnų išnaudojimo – šiuolaikinis cirkas neneigia tradicinio, daugelis šiuolaikinio cirko atlikėjų dirba arba yra dirbę tradiciniame cirke. Vietoj „šou“ ar „pasirodymo“ savo šiuolaikinio cirko kūrinius jie įvardija kaip spektaklius ir tai tikrai yra meno kūriniai, kurių mūsų kultūrai skaudžiai trūksta. Įsivaizduokite, kaip žiūrite spektaklį ir suprantate, jog scenoje matomų reginių neriboja nei gravitacija, nei logika. Širdis bent kelis kartus susispaudžia – kai atlikėjas pakimba ore arba kai nuoširdžiai pasižiūri į mus, žiūrovus. Tai yra aukščiausio lygio kultūra, nes ji apima ir bendravimą, ir vaizduotę, ir protą.

 

Parengta pagal organizatorių informaciją
28 „Kaunas Jazz“ metai su Jonu Juču (interviu)
Neatsiejamas nuo Kauno, pavasario, Laisvės alėjos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, S. Daukanto gatvės ir daugelio kitų erdvių. Sinagoga,...
Pokalbis su kasdienybės estetikos tyrinėtoja Deveny Faruque
„Šiandien įrašiau garsus, sklindančius iš lauko pro pravirą langą. Stovėdama prie lovos, girdėjau tik paukščių čiulbėjimą, o, priėjus prie...
Mėnesio tema. Trečiasis prancūzas Lietuvoje
„Kalbėkime lietuviškai, o jei negalėsiu atsakyti, bandysiu angliškai, prancūziškai, vokiškai arba rankomis“, – vos prisėdęs kavinėje „Galeria Urbana“ iškart...
Mėnesio tema. Anne-Marie Goussard: „Tęsiame jau labai seną istoriją“
Anne-Marie Goussard jau turbūt nebesuskaičiuotų, kelintas jos apsilankymas Kaune buvo kovą, kai ji viešėjo Frankofonijos mėnesio renginiuose. „Manau, tai...
28 „Kaunas Jazz“ metai su Jonu Juču (interviu)
Neatsiejamas nuo Kauno, pavasario, Laisvės alėjos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, S. Daukanto gatvės ir daugelio kitų erdvių. Sinagoga,...
Pokalbis su kasdienybės estetikos tyrinėtoja Deveny Faruque
„Šiandien įrašiau garsus, sklindančius iš lauko pro pravirą langą. Stovėdama prie lovos, girdėjau tik paukščių čiulbėjimą, o, priėjus prie...
Mėnesio tema. Trečiasis prancūzas Lietuvoje
„Kalbėkime lietuviškai, o jei negalėsiu atsakyti, bandysiu angliškai, prancūziškai, vokiškai arba rankomis“, – vos prisėdęs kavinėje „Galeria Urbana“ iškart...
Mėnesio tema. Anne-Marie Goussard: „Tęsiame jau labai seną istoriją“
Anne-Marie Goussard jau turbūt nebesuskaičiuotų, kelintas jos apsilankymas Kaune buvo kovą, kai ji viešėjo Frankofonijos mėnesio renginiuose. „Manau, tai...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia