Eugenijus Varkulevičius-Varkalis. Monologai apie balandžius ir vandenį

Su menininku Eugenijumi Varkulevičiumi-Varkaliu (g. 1956 m.) trumpai paplepėjome jo studijoje. Daugiausia – apie balandžius ir vandenį, mažiau – apie tapybą ir Niujorką, kuriame Varkalio gyventa ir kurta 1994–2005 metais. Vyresniajai kartai E. Varkulevičius buvo žinomas dėl savo įtaigių religinės tematikos drobių. Kai jis grįžo į Kauną po ilgų svetur praleistų metų, tapo aišku, kad kūrėjo tapybinė išraiška yra itin pasikeitusi. 2009 m. Kauno paveikslų galerijoje buvo eksponuojamas didžiulis tapybos ir video instaliacijų ciklas „Pasroviui“, kuriame dominavo didelio formato daugiasluoksnės abstrakčios improvizacijos vandens tema. Kaip ir anuomet, Varkalis daug laiko praleidžia vaikščiodamas Nemuno krantine – panašu, kad tiek tapytojas, tiek upė šiais santykiais yra visiškai patenkinti.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Apie balandžius

– Labai jau moteriškas reikalas klausinėti, kodėl auginau balandžius, o ne antis. Aš juk pagalvių plunksnomis nekemšu. Balandis yra šventa. Taip vaizduojama Šventoji Dvasia pagal kanoną. Balandis – tai kažkas stebuklingo. Neįmanoma suprasti, kaip jie randa kelią grįžti atgal, į tą pačią vietą. Ne veltui jie buvo skirti paštui. Užtat aš Centrinio pašto ir neleisiu uždaryti, tegul mane nukryžiuoja. Paštas tai karvelio simbolis. Aš paštan nešu mokesčius, viską. Va, šitas kojines pašte pirkau. Rimtai, paštinis balandis, supranti – žiedas (rodo savo žiedą ant rankos, – aut. past.)! Uždedi balandėliui žiedą, „numuši“ laiką ir sėdi, laukdamas, kol jis grįš iš Maskvos ar kokio velnio, iš už tūkstančio kilometrų. Ir jis grįžta! Bet laikas nestabdomas, kol paukštis neįlenda į savo karvelidę. Protas jo nesuvokiamas. Šuns aš gyvenimą supratau, katės beveik, o balandžio – ne, nors balandžius nuo kokių 8 metų auginau. Visa laimė, kad nuo mokyklos idiotų aš galėjau pabėgti pas balandžius. Tėvai su tuo neturėjo nieko bendra. Buvo tokia vietinė karvelidė ir draugai, kurie mane inspiravo. Vienam dabar 80 metų, jis laiko paštinius balandžius. Balandžiai čia gyveno, šioje studijoje. Apie 60 balandžių. Gerai atrodydavo visi į dangų išvaryti. Yra  balandžių, kurie esant nedideliam vėjui pakyla iki tokio aukščio, kad tą balandėlį tu danguje įžiūri kaip kokią musę ar adatos galiuką. Tokie balandžiai vadinami aukštaskrydžiais. Aš kažkada net galvojau naują veislę išvesti! Neužteko kantrybės. Bet dabar jau seniai nebelaikau paukščių, per didelė atsakomybė. Yra, kas mane skatina vėl tuo užsiimti, bet čia juk kaip vaiką auginti. Jeigu išvažiuoji ar išeini į karą – kas prižiūrės? Ten kampe yra likę jų kiaušiniai. Beje, mano diplominio darbo tema buvo „Tadas Ivanauskas“. Paukščiai, paukščiai… Norėjau daryti apie Darių ir Girėną, bet neleido, tai dariau apie paukščius. Be balandžio, man patinka dagilis, nes ir jį esu turėjęs, zylė – visados, tada kikilis ir kregždutė – nes nešneka (imituoja visų minėtų paukščių garsus ir skraidymo manierą, – aut. past.). Bet esu nusiteikęs prieš jų šėrimą bulkomis. Tegul ne tunka, o migruoja.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Apie vandenį

– Apie vandenį! Tas tai taip, aš su vandeniu tapau. Tuoj pritildysiu, palaukit (fone groja Claudio Monteverdi, – aut. past.). Aš Jums, tamsta, pasakysiu: 70 procentų žmogaus yra vanduo, tai apie ką gi čia šnekėti? Pažiūrėkit į Senovės Egiptą, į kitų civilizacijų istorijas. Ar jūs žinot Maču Pikču (susigraudinęs,aut. past.): vanduo baigėsi – ir viskas baigėsi! Nėra vandens – nėra gyvenimo. Vanduo yra visa ko esmė. Apie vandenį galima labai ilgai kalbėti. Matot, kas yra: vanduo mane nuneša, mane išplauna, jis mane išvalo. Šv. Jonas gi krikštytas ne kuo kitu – vandeniu. Lygiai taip ir kūdikiai tuo tikslu į vandenį panardinami. Na, debesys, atrodytų, yra kitas reikalas, bet juk jie taip pat iš vandens. Jūs prisėskit. Kiek vandens išgeriat per dieną? Sako, tris litrus reikėtų. Tik kartais tai būna vynas, ne vanduo. Tuojau padėsiu saksofoną. Bet gerai pagrojau? (Fotografuojantis pozavo ir saksofonas, kuriuo groja E. Varkulevičius. Pagrojo gerai, – aut. past.) Jūs apie vandenį pradėjot. Mano visi piešiniai, net šitie, kurie yra ant lubų (rodo į vandens ratilų formos ornamentinius piešinius, esančius visuose lubų kampuose, – aut. past.), yra vanduo. Vanduo, kuris yra klastingas. Jis juk visur – mumyse ir aplink mus. Vandens taip lengvai nesukontroliuosi. Jisai gyvas ir patenka visur visur, va, net į mano tapybą. Jis kažoks stebuklingas (rankų mostais imituoja vandens gyvybingumą ir stebuklingumą, – aut. past.). Akmuo atrodo labai tvirtas, tačiau vanduo įveikia akmenį, nes vanduo – tai gyvybė. Kodėl jie ten, Nasoje, ieško vandens Marse? Ieško jau kiek metų, kiša ir kiša pinigus paieškoms. Kiša todėl, kad vanduo – tai gyvybės sąlyga. Akivaizdu, aš ne mokslininkas, bet tikiu, kad vanduo Marse buvo ir persikraustė per mus. Štai mes ir gyvi!

Klausiate apie Nemuno pakrantę, aš jums iš karto pasakau: esu išvaikščiojęs visas įmanomas Kauno upių pakrantes, bet, žinoma, man labiau prie širdies palei upę einantis išmintas takelis, o ne betoninė krantinė. Betonas – tai sovietmečio dalykas, o ką su juo daryti? Žinoma, visada galima viską nugriauti. Kita vertus, ten kur betonas, ten Kaune žvejai, o su jais ir jų meškerėmis galima pasišnekėti.      

Dabar elektrinė vandenį tai pakelia, tai nuleidžia. Ten, mariose, juk kaimas paskandintas. Nemune yra vietų, kur, užsukus elektrinės kranelį ir vandeniui nuslūgus, galima upę perbėgti, jei tik norisi. Atsimenu vaikystę. Santakoje buvo Karmelitų pliažas ir daugybė laivų. Tokie maži laivukai. Kokie trys girti žmonės galėdavo į tokį susėsti ir plaukti iki Jurbarko, o tada atgal. Pati žinot. Tikrai nenoriu teigti, kad sovietmečiu buvo geriau, tačiau tuomet Kauno vanduo buvo aktyvus. Saloje stovėjo daugybė būdelių, kur žmonės laikė savo valtis, motorus… Tada vanduo buvo gyvas. Ir tiek. Jeigu tu apie vandenį klausi, tai va toks jis buvo. Aš visada į jį žiūrėjau, ir dabar jis visiškai kitoks. Bet Kauno kultūra užtat pasraunėjusi. Labai stipriai į gerąją pusę. Kai grįžau iš Niujorko, buvo baisu ir tamsu. Palaidojau artimuosius, draugai mirė vienas po kito. Ir viskas. Ta prasme tai aš norėjau atgal. Bet vėliau pradėjau jausti kažkokį patriotizmą, iš naujo įvertinau šitą žemę. Pasirodė, kad aš ne vienas. Yra tokių, kurie užjaučia ir supranta.

 

Julija Račiūnaitė
Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. gegužės nr. rubrikoje „Į temą“

Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas
Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas
Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.