Aistė Grybauskienė. Nauja tradicija ant istorinių pamatų

Viena „Kaunas 2022“ programų skirta atsigręžti į vandenį. Visai kaip šio numerio tema. Paraiškoje tapti Europos kultūros sostine jos rengėjai šioje skiltyje įrašė keletą projektų. Dalis jų dar tik prasidės (sekite žinias apie „Kauno Atlantidą“ – idėją, skirtą prisiminti epochą iki Kauno marių atsiradimo), dalis jau veikia ir auga. Pavyzdžiui, tradicinis aitvarų festivalis ant Nemuno kranto Zapyškyje (planuojama, kad 2022-aisiais čia susitiks per 20 tūkst. žmonių) ar ne kartą mūsų žurnalo puslapiuose minėta vis garsesnes kalbų apie upių krantines bangas kelianti iniciatyva „TẽKA“.

Šįkart stabtelėkime ties kiekviename pasaulio kampelyje, kur tik esama vandens telkinio, egzistuojančių personažų – žvejų. Ir… tik pirmąkart praėjusiais metais Kaune įvykusios, šį rugsėjį į Nemuno ir Neries santaką sugrįšiančios Žvejo ir žuvies dienos. Jos iniciatorė – ne vienus metus Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, VšĮ „Republica Kaunensis“ vadovė, už savo veiklą, kurios metu neskaičiuoja darbo valandų, įvertinta „Metų kaunietės 2015“ titulu.

Jūs ir upė. Ar pamenate pirmąjį sąmoningą santykį su tekančiu vandeniu?

Mano seneliai gyveno Panemunėje, taigi visą savo vaikystę praleidau ant Nemuno kranto. Nemune išmokau plaukti, žvejoti ir pirmą kartą sąmoningai pajutau tekančio Nemuno srovės galią, kuriai buvau per silpna pasipriešinti. Visą gyvenimą praleidau Kaune, ir dabar kas rytą ir vakarą būnu Santakoje. Tuo gyvenu ir tikiu, kad Nemunas ir Neris yra Kauno DNR.

Pernai Kaune Tarptautinė žvejų diena švęsta pirmąkart, užpernai tradicija pradėta Klaipėdoje. Kodėl tik dabar?

Dėl Klaipėdos nieko tikslaus pasakyti negaliu, nes tik po renginio Kaune nuvykau į šventę pajūryje pažiūrėti, kaip jiems sekasi. O Kaune… Penkerius metus užsiėmiau Senamiesčio vystymu, sėkmingai atgaivinome jo erdves, ir visuomet planavau įgyvendinusi šią ambiciją pereiti prie upių.

Stengiuosi, kad mano organizuojami renginiai nebūtų „šiaip sau“. Ieškau jiems istorinio, kultūrinio, sakralaus prado, kad jie turėtų prasmę. Tokias pagrįstas naujienas miestiečiai priima noriai. Taigi Kaune vienas atskaitos taškų buvo nuo 1984 m. minima ir su Šv. Petro, žvejų globėjo, vardadieniu sutampanti Tarptautinė žvejų diena, todėl šventei pasirinkome birželį. Kitas aspektas – pranciškonų ir benediktinų vienuolių legenda, joje radome istorinį ir religinį kontekstą.

Artūro Bulotos nuotr.

Artūro Bulotos nuotr.

O ruošiantis šventei Kaune teko lankytis kituose panašiuose renginiuose, kalbėtis su jų organizatoriais?

Ne, neteko lankytis niekur ir su kitais organizatorias nesikonsultavau. Tiesiog išsigryninau mūsų miesto upių pranašumus ir trūkumus, ilgai bendravau su ilgas ir gilias tradicijas turinčios Kauno žūklės bendruomenės atstovais, jie man padėjo suprasti esminius žūklės niuansus. Visa tai išsiaiškinusi miestui pasiūliau orginalaus formato, būtent Kaunui pritaikytą renginio koncepciją.

Žvejojimas – gana asmeniška veikla. Dažnas žvejys, pro kurį praeini krantinėje, atrodo didelis introvertas. Taigi masinė šventė, skirta ne tik žvejams, bet ir visiems miestiečiams, nėra šioks toks kognityvinis disonansas? Kokia svarbiausia šios šventės žinutė – ar supažindinti su žvejų gyvenimo būdu?

Tradiciškai žvejai atėjus savaitgaliui susikrauna amuniciją ir išvyksta, o jų šeimos nariai lieka mieste. Mano tikslas buvo užimti visą žvejo šeimą, kad turėtų ką veikti ir antrosios pusės, ir vaikai. Palei Nerį, truputį toliau nuo šventės epicentro, vyksta rimtesnioji dalis – Kauno žūklės čempionatas. Jis trijų dalių, kurių viena – skirta profesionalams.

Apskritai švente siekiame suburti visus, kas susiję su žuvimi ar žvejyba. Vyks žuvies patiekalų degustavimas, edukacinės veiklos, bus pristatomos privačios kauniečių žvejų trofėjų ir apdovanojimų kolekcijos, taip pat – specialiai šiam renginiui paruošta Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ekspozicija. Meno erdvėje – parodos, dirbtuvės, vaikams paruošime žaidimų, jie bendraus su skautais.

Kodėl šventei pasirinkta būtent Santaka?

O kur dar daugiau ji galėtų vykti? Juk Santaka – gamtos dovana, tai vienas Kauno išskirtinumų. Taip, šiuo metu neturime paupių ir krantinių tradicijų, bet tik patys ir galime jas sukurti.

Nuo ko savo kuruojamą šventę, jos programą labiausiai norėtumėte apsaugoti?

Noriu išlaikyti šventės sakralumą ir jos nepaversti pigia muge, lėbavimo vieta. Kai kam žvejai nepelnytai asocijuojasi visų pirma su alkoholiu, mes tai suprantame ir pristatome kitaip. Tai dalijimosi, bendravimo, atradimų, edukacijos diena.

Artūro Bulotos nuotr.

Artūro Bulotos nuotr.

Papasakokite apie pranciškonų žuvies dovanojimo benediktinams istoriją. Kokia simbolinė šio akto prasmė šiandienos Kaune?

Šis ritualas – tai Atleidimo šventė, minima rugpjūčio 2-ąją ir švenčiama Asyžiaus Angelų Karalienės bazilikoje, dar vadinamoje Porciunkule. Prieš daugiau nei 800 metų Pranciškus, ieškodamas vietos maldai ir atgailai, kreipėsi į Šv. Benedikto brolius, kurie buvo įsikūrę Asyžiaus apylinkėse, ant Subasio kalno. Vienuolyno abatas, pasitaręs su broliais, padovanojo Pranciškui seną Švenčiausios Mergelės Angelų karalienės koplytėlę, arba Porciunkulę, ir pridėjo, jokio kito atlygio nereikalaudamas, kad būtent ši vieta turėtų tapti ateityje išaugsiančios Šv. Pranciškaus brolijos namais. Nuo to laiko pranciškonai, atsidėkodami už dovaną, kasmet Šv. Benedikto vienuoliams siųsdavo pintinę žuvų, o šie, priimdami ją, Šv. Pranciškaus broliams įteikdavo ąsotį aliejaus. Tradicija gyva Asyžiuje ir paplitusi po visą pasaulį, kur tik įsikūrę pranciškonų ir benediktinų vienuoliai. Ši tradicija, manau, pabrėžia tarpusavio bendradarbiavimo ir dėkingumo svarbą. Mūsų skubėjimo amžiuje tikrai trūksta laiko sustoti ir įvertinti, ką vieni kitiems duodame.
Įdomu, kad šios legendos atkūrimo aktą pirmojoje šventėje Kaune atliko ne profesionalūs aktoriai, o Šv. Jurgio bažnyčios broliai pranciškonai, dovanodami pintinę čia pat sužvejotos žuvies Kauno seserims benediktinėms. Jos giedojo autentiškas padėkos giesmes – man tai buvo didelė naujiena!

Planetos būkle besirūpinantys aktyvistai kovo pabaigoje mini alternatyvią dieną, per kurią siūlo atsisakyti žvejybos, kaip gyvūnams nedraugiškos veiklos. Ką apie tai manote?

Žvejybos tradicija pasaulyje labai sena. Juk Jėzus savo mokinius mokė žvejoti. Neturiu nieko prieš žmones, kuriančius naujus judėjimus ir taisykles. Tai jų teisė. Vadinasi, ši šventė jiems neaktuali. Bet kviečiu prieš žvejybą nusistačiusiuosius į mūsų organizuojamą Šv. Pranciškaus gyvūnų globos dieną, kuri šiemet vyks rugsėjo 30-ąją.

Visuomeninė veikla. Kokią jos svarbą matote?

Esu įgijusi verslo vadybos ir psichologijos išsilavinimą, turiu dvi specialybes, kurios, be abejo, gelbsti ir visuomeninėje veikloje. O ja užsiimu šeštus metus. Matyt, daugeliui gyvenime įvyksta lūžis, kuomet suvoki, kad ne vien darbo valandos ir užmokestis džiugina. Tokių darbų dividendai kaupiami ne banko sąskaitoje. Jaučiu, kad kiek gėrio išdaliju, dvigubai daugiau jo sulaukiu grįžtančio. Tai, beje, galioja ir negatyvui. Bet kuriuo atveju tai, kad gali tūkstančiams žmonių suteikti gerų emocijų, yra pats geriausias, neįkainojamas atlygis už pastangas ir laiką.

Artūro Bulotos nuotr.

Artūro Bulotos nuotr.

Artūro Bulotos nuotr.

Artūro Bulotos nuotr.

Žvejo ir žuvies diena įtraukta į projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paraišką, kuri jau patvirtinta, vadinasi, renginys taps vienu 2022-ųjų akcentu. Kokią jo viziją matote?

Išgirdusi projekto „Kaunas 2022“ komandos kvietimą, pasiūliau visus savo renginius, kurie sulaukė didžiausio pasisekimo, kauniečių įsitraukimo, – tai ir „Šokantis senamiestis“, ir Šv. Pranciškaus gyvūnų globos diena. Manau, komanda į Žvejo ir žuvies dieną atkreipė dėmesį būtent todėl, kad upėse ir paupiuose dar tikrai daug neatskleisto potencialo. Labai dėl to džiaugiuosi!

O vizija yra ambicinga. Pernai ir šiemet renginio tikslas – šventė kauniečių šeimoms. 2022-aisiais renginys bus tarptautinis, sieksime, kad į jį, kaip į originalų, unikalų kaunietišką festivalį, atvyktų žvejai ir jų šeimos iš visos Europos. Kiek teko domėtis, aplink nėra labai plačiai išvystytos žvejų švenčių tradicijos, todėl turime palankias sąlygas savo ambicijai įgyvendinti.

Beje, kokias žuvis gaudo Kauno žvejai?

Pernai šventės laiku buvo aukšlių metas – Kauno žūklės čempionato nugalėtoja sugavo 6 kg aukšlių, jos ir buvo padovanotos seserims benediktinėms. Beje, nors daug kalbu būtent apie žvejus ir jų žmonas, moterų su meškerėmis Kaune taip pat netrūksta. Praėjusiais metais po šventės žilvičio meškerę Kauno žvejų draugija įteikė ir man. Turėjau pažadėti, kad dalyvausiu čempionate 2017 m.

Ar yra Kaune restoranų, kur būtų galima paragauti Kauno upėse sugautos žuvies?

Provokuojantis klausimas! Šiuo metu – ne. Galbūt iki 2022-ųjų tokią vietą turėsime?

Kotryna ir Kęstutis Lingiai
Artūro Bulotos nuotr.
Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. birželio nr. rubrikoje „Mėnesio tema“.

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.