Susipažinkite – iš Niujorko į Kauną dizaino „oskarą“ parvežę „JotJot“

„JotJot“ yra kūrybingus talentus vienijantis ir moderniausias technologijas „įdarbinantis“ prekės ženklas, verčiantis naują ir labai drąsų puslapį lietuviško, taip pat ir kaunietiško, dizaino istorijoje.

Gegužę itin džiugi Kaunui ir pačiai kompanijai žinia atskriejo iš Niujorko. „MoMA“ muziejuje vykusiuose „NYCxDESIGN 2017 Awards“ (apdovanojimus pristato jau daugiau nei 80 metų leidžiamas žurnalas „Interior Design“ ir išskirtinio dizaino paroda ICFF) įmonės savininkai Jurgis Garmus ir Laurynas Kerpė atsiėmė dizaino „oskarą“ už „JotJot“ ženklu pažymėtą lietuvių architektų kvarteto „Studio Heima“ architektų kūrinį „Mudu“.

„Kaunas pilnas kultūros“ birželio numerio rubrikoje „Merkurijus“ besipuikuojantis „Mudu“ – tai visų pirma skulptūra, griaunanti veidrodžio, kaip plokštumos, mitą. „Manau, tai, kad architektai į objektą pažiūrėjo visai kitu kampu, ir lėmė šį beprotiškai svarbų įvertinimą“, – parskridęs iš Niujorko sakė Jurgis, akcentuojantis kompanijos bendradarbiavimo su „Studio Heima“ sėkmę.

„Merkurijus“: „Mudu“ ir „IDDO Slow Living“ gaminiai bei Ingos Dingos ir Vadim Šamkov „pinhole“ fotografijos iš POST galerijos. Fotografuota salone „Skandinaviški interjerai“. Artūro Bulotos nuotr.

„Merkurijus“: „Mudu“ ir „IDDO Slow Living“ gaminiai bei Ingos Dingos ir Vadim Šamkov „pinhole“ fotografijos iš POST galerijos.
Fotografuota salone „Skandinaviški interjerai“.
Artūro Bulotos nuotr.

„JotJot“ gaminiai taip pat įvertinti italų konkurse „A Design“ bei lietuviškuose „Gero dizaino“ apdovanojimuose. Su kompanija bendradarbiauja tokie kūrėjai, kaip Dominykas Gutauskas, Juozas Songaila, Lauryna Stankūnaitė, Gintaras Antanas Kubilius. Dizainerio pašaukimo nepamiršta ir vienas kompanijos įkūrėjų Jurgis. Jau netrukus „JotJot“ pristatys bendradarbiavimo su įtakingais danų dizaineriais „Iskos Berlin“ rezultatą, o kol kas su Jurgiu kalbamės apie tai, kaip Niujorke ne tik sumirgėti, bet ir įsiminti. Taip pat – apie tai, kas laukia lietuviško dizaino.

Kas paskatino investuoti savo laiką, greičiausiai ir lėšas, dalyvaujant „NYCxDESIGN 2017 Awards“? Ar sunku buvo patekti į šiuos apdovanojimus? Ir… koks jausmas laimėti?

Lygiai prieš metus lankiausi NYC dizaino savaitėje, kur, norint patekti į baldų parodą, teko užpildyti savo duomenis, taip pradėjau gauti naujienlaiškius apie vykstančius renginius. Gavau naujienlaiškį ir apie tai, kad galima aplikuoti į apdovanojimus. Pasidomėjęs, kiek tai kainuoja, buvau maloniai nustebintas, nes kaina pasirodė draugiška. Aplikuoti nebuvo sudėtinga, nereikėjo fotografuoti papildomų nuotraukų ar kurpti aprašymų, nes jau buvome šį darbą atlikę talpindami kūrinį į mūsų internetinį puslapį.

Tai yra tikrai rimtas ir aukšto lygio tarptautinis konkursas, kuriame reikėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, produktas turėjo būti eksponuotas Niujorke. Tai nebuvo barjeras, nes „Mudu“ jį jau buvo aplankęs prieš tai. Šiame konkurse nėra 10 pirmų vietų, 20 antrų ir panašiai, kas neretai pasitaiko kituose komerciniuose konkursuose. „NYCxDESIGN Awards“ vienai kategorijai yra nominuojami trys produktai ir tik vienas iš jų laimi, panašiai kaip per „Oskarus“ (visą šiemet nugalėjusių projektų ir kūrinių sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą, – red. past.).

Paroda jau viešint joje pernai man padarė didelį įspūdį. Buvo sunku įsivaizduoti mūsų įmonę greta visų žinomų, šimtamečių kompanijų, kaip „Kartell“, „Moroso“, „Herman Miller“, kt. Prieš kelias savaites lietuviškas „moliūgas“ pavirto į „karietą“ – apdovanojimų puotoje sudalyvavom ir mes. Toks ir jausmas.

Su „Mudu“ iškovota statulėle. Artūro Bulotos nuotr.

Su „Mudu“ iškovota statulėle. Artūro Bulotos nuotr.

Kodėl būtent šį gaminį parinkote konkursui? Kokių komentarų apie „Mudu“ teko išgirsti dalyvaujant apdovanojimų ceremonijoje Niujorke?

Pasirinkome neatsitiktinai. Negaliu pasakyti, kad „Mudu“ yra geriausias mūsų produktas vertinant jo komercinę sėkmę, tačiau tai neabejotinai daugiausiai kalbų sukėlęs ir dėmesio susilaukęs „JotJot“ gaminys. Buvo padaryta kažkas naujo, dar nematyto. „Studio Heima“ veidrodį pamatė kitu kampu nei šis objektas buvo suvoktas iki šiol. Tai visų pirma skulptūra, kuria gali grožėtis ir tuo mačiu matyti savo atvaizdą. Taip pat „Mudu“ išskirtinis tuo, kad jis neturi savo „blogosios pusės“, juo galima gėrėtis 360 laipsnių kampu.

Apdovanojimų vedėja, skelbdama nugalėtojus, tikrai negailėjo gražių žodžių „Mudu“, pacitavo ir veidrodžio kūrėjų frazę: „Tikimės vieną dieną Beyonce pasidarys jame selfį”. Ji privertė nusišypsoti ne vieną žiūrovą.

„Mudu“ sudomino ir „Dezeen“ redakciją. Publikaciją tinklapyje rasite paspaudę šią nuorodą. Igno Maldžiūno nuorodą.

„Mudu“ sudomino ir „Dezeen“ redakciją. Publikaciją rasite paspaudę šią nuorodą.
Igno Maldžiūno nuotr.

„JotJot“ pasirinko koncepciją neturėti savo parduotuvių, showroom’ų ir pristatyti gaminius įvairiuose salonuose. Kodėl?

Nežinau, ar tai koncepcija, gal tiesiog raida. Manau, neįmanoma visada elgtis tik taip ir ne kitaip, tuo labiau, kai aplink viskas taip greitai keičiasi. Jaunam prekiniam ženklui tiesiog per sunku turėti savo parduotuves įvairiuose pasaulio miestuose, tuo labiau, kad nebūtų ką į jas ir pastatyti, produktų kol kas turime labai nedaug. Tam reikia subręsti ir, be abejo, turi nusišypsoti truputį sėkmės. Tikrai būtų didelė pergalė, jei ateityje sugebėtume atidaryti vieną ar kelias „JotJot“ prekinio ženklo parduotuves bent keliuose didmiesčiuose.

„JotJot“ dizainerių ratas platus geografiškai, o kur kūriniai gaminami?

Kol kas ne toks jau ir platus, tik keli skandinavai ir lietuviai. Produktai dažniausiai susideda iš daugelio komponentų, kurie yra pagaminti skirtinguose šalyse ir miestuose. Kadangi produktai yra skirtingi, nenorime apsiriboti viena ar keliomis gamybos technologijomis ar medžiagomis. Šiuo metu turime keletą gamyklų, su kuriomis glaudžiai bendradarbiaujame vystydami ir gamindami savo kūrinius, tačiau būtent „Mudu“ veidrodis yra išskirtinai kaunietiškas produktas.

Ar apdovanojimas leidžia peržiūrėti gaminių kainas, taip pat ar jis atveria duris kitiems konkursams, kolaboracijoms? O gal ir kitiems kūrėjams Lietuvoje?

Na, kainą mes jau buvome nustatę „avansu“ (salone „Mudu“ kainuoja 5324 €, – red. past.), todėl apdovanojimas gal tik apgina ir pagrindžia, kodėl ji tokia. Veidrodžiai jau rado savo namus JAV, Italijoje, Danijoje, Vokietijoje, vadinasi, jie verti savo kainos. Mes ir neplanavome gaminti bei platinti pigių produktų, mūsiškiuose yra daug intelektualinio dizainerių indėlio, daug laiko praleidžiame juos kurdami bei bandydami iš gamybinės pusės, o visa tai susiveda į didelius kaštus.

Kalbant apie konkursus, keliai jiems niekada nėra užverti, reikia tik turėti stiprių kūrinių, kurios galima būtų pristatyti. Kolaboracijoms, gal ne iš karto ir netiesiogiai, bet tikėtina, kad apdovanojimai duris atveria, bent jau suteikia matomumo, kuris yra būtinas norint judėti pirmyn. Na, o kūrėjams… Visai nenustebčiau, jei po šio apdovanojimo „Studio Heima“ sulauktų užklausų sukurti produktų ir kitiems prekiniams ženklams.

„JotJot“ lentynoje - ir dailininko Dominyko Gutausko sukurtas išskirtinis kilimas. „JotJot“ nuotr.

„JotJot“ lentynoje – ir dailininko Dominyko Gutausko sukurtas išskirtinis kilimas.
Igno Maldžiūno nuotr.

Lyg ir nemažai dizaino specialistų paruošia aukštosios mokyklos, bet rimtesnio proveržio šioje srityje Kaune kol kas nebuvo. Kaip manai, kokio impulso tam reikia?

To proveržio ir nebus, kol nepasikeis viskas iš pagrindų. Tiems, kas studijuoja pramoninį dizainą, sistema realios praktikos nesuteikia. Manau, kad daugelis studentų paklausti, iš ko valgys duoną baigę studijas, kam jie kurs produktus ir ko užsakovai tikėsis iš jų, kokios jų teisės ir pareigos, kiek trunka paruošti produktą masinei gamybai ir panašiai, negalėtų konkrečiai į juos atsakyti. Žinoma, tikrai kalbu ne apie visus, bet daugumą. Ir čia, manau, kaltos abi pusės, t.y., sistema ir vangūs studentai. Labai viliuosi, kad klystu ir taip nėra, kad tai tik mano asmeninės patirtys, tačiau, manau, šie mano nuogąstavimai yra pagrįsti, nes teko pamėginti dirbti ir su dar studijuojančiais, ir jau baigusiais studijas Lietuvoje. Visada yra smagiau kalbėti apie jaunimą kaip apie Lietuvos šviesią ateitį, tačiau svarbu kartais atsimerkti ir būti atviriems patiems sau.

Dar visai neseniai bendradarbiavimas tarp įmonės ir dizainerio man pačiam nebuvo iki galo aiškus. Kilo klausimų, kaip informacija pateikiama iš dizainerio pusės ir kaip tai yra apmokama, kas ta pasaulinė praktika ir t.t., tačiau turint didelį norą ir užsidegimą galima viską sužinoti ir išsiaiškinti.

Turiu galimybę palyginti darbą su lietuvių ir užsienio dizaineriais, nes jau metus bendradarbiaujame su pasaulyje gerai žinomais dizaineriais, tokiais kaip „Iskos Berlin“ iš Danijos ir švedu Mattias Stenberg, ir tas skirtumas tikrai yra didžiulis. Na, bet bent jau nuoširdžiai galiu pasidžiaugti mūsiškiais „Studio Heima“.

Taigi, manau, yra dvi galimybės – arba keikti sistemą, arba dėti labai daug pastangų patiems, domėtis. Gyvename tokiu laiku, kai viskas yra prieinama, internete galima rasti labai daug informacijos, todėl nežinoti yra ne taip blogai, kaip nenorėti sužinoti arba tikėtis, kad tau kažkas žinias įskiepys per prievartą.

Nežinau, ar reiktų išskirti mūsų veiklą kaip proveržį, yra ir kitų pavienių projektų ir gal net daug ambicingesnių. Nesu tikras, kiek prie jų yra prisidėję kauniečiai, ir ar visi jie tapo produktais, bet Lietuvoje kuriami ir elektromobiliai, elektriniai dviračiai, ir net elektrinis autobusas, taip pat yra sukurtas prietaisas žvejams, skanuojantis telkinių dugnus. Be to, neseniai prekyboje pasirodė ir paspirtukas, sukurtas studento, ir dar daug kitų produktų, kur susitinka dizainas, funkcija ir gamyba. Beje, Vilniuje yra įmonė, kuri veikia labai panašiu principu kaip mes. Jiems kuria išskirtinai lietuvių dizaineriai.

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė.

Daugiau „JotJot“ pristatomų gaminių rasite ir su jų autoriais susipažinsite www.jotjot.com. Veidrodį „Mudu“ aplankyti ir įsigyti galite salone „Skandinaviški interjerai“, įsikūrusiame Savanorių pr. 166.

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.