„Kaunas 2022“: O ką manote jūs?

Gegužės numerį dedikavę šviežiai „nuskintam“ Europos kultūros sostinės titului kalbėjome ir su LR Kultūros ministre, ir su vienu projekto meno vadovų, taip pat publikavome finalo metu sakytų komandos narių kalbų ištraukas. Bet tai – ne viskas. Kultūra – tai miestiečiai. Ką apie tai, kad 2022-aisiais būsime šiuo tuo daugiau, nei antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, mano jie?

Taigi kturiems žmonėms uždavėme po porą klausimų. Mums buvo įdomu, kaip jie jaučiasi sužinoję, kad Kaunas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine, ir, be abejo, ko iš šio titulo tikisi asmeniškai bei kaip kauniečiai.

balys

Gerai ta kultūros sostinė. Kaune ir taip daug visko vyksta, o dabar bus dar daugiau, ir visa tai žmonėms padės išsivaduoti nuo rutinos, kuri niekur daugiau neveda, kaip tik į senatvę. Dabar bendruomenės dalimi nesijaučiu, bet manau, tikrai į ją įsiliesiu. Manau, savanoriausiu įgyvendinant tam tikras idėjas. KEKS’as bus iškeptas po penkerių metų, tuomet man bus 18, gal galėsiu pats kažką inicijuoti?

Balys Švedas, Kauno dailės gimnazijos 6 klasės moksleivis. Šoka liaudies šokius, groja saksofonu, savanoriauja teatre, mėgsta meną.

vladas

Žinoma, jaučiuosi kultūros bendruomenės dalimi, toks mano darbas, tad, kiek galėsiu, prie bendro tikslo prisidėsiu. Kaunas ir taip visuomet buvo kultūringiausias miestas. Kaip pavyzdį galiu pateikti šiuolaikinį šokį, kadangi pats su šia sritimi esu susijęs. Antai Vilnius dar tik galvojo, kaip ir ką daryti, o Kaunas jau turėjo „Aurą“.

Kultūros sostinė – nauda miestui ir žmonėms, kurie be darbo, daiktų ir maisto daugiau nieko nemato. Gal tai bus galimybė jiems atrasti, kas ta kultūra ir menas bendra prasme, ir kad tokie dalykai apskritai egzistuoja. Juk tokių žmonių daug. Nemažai ir tų, kurie eina, bet nieko nesupranta. Kad ir valdininkai, kurie dabar labiausiai dėl titulo džiaugiasi – jei tik dabar, patekę į vieną ar kitą postą, ima lankytis teatre, tai kyla klausimas, ar jie supranta spektaklį, kurį pažiūrėjo. Tikriausiai ne, nes prieš tai gyvenime gal tik sykį buvo kokioje operoje.

Vladas Šerstabojevas, šviesų dailininkas (Nacionalinis Kauno dramos teatras, šokio teatras „Aura“ ir kiti projektai)

18260931_10202841598238750_1105819399_o

2022 m. bus puikių darbų ir idėjų įgyvendinimo metas. Tai laikas šviesiam optimizmui ir žėrinčioms gėlytėms. Kaunui šia proga mažiausiai linkėčiau neapykantos, barnių, tuščiažodžiavimo ir alkoholio.

Ramūnas Jaras, menininkas

rasa

Kokie lūkesčiai? Na, pirmiausia labai tikiuosi, kad į muziejus privaloma tvarka, planingai ims eiti moksleiviai. O be mokinių – lygiai taip pat privaloma tvarka visi miesto savivaldybės darbuotojai, merija. J. Zikaro muziejuje, pavyzdžiui, niekada nėra lankęsi savivaldybės darbuotojai. Nė vienas! Gėda džiunglėms. Juk tokio žmogaus kaip Zikaras, vienintelio metraštininko, skulptūros kalba pasakojusio Lietuvos istoriją, „Laisvės“ paminklo autoriaus, mes negalime nežinoti. O ir į jo namelius, kuriuose kambarį penkerius metus nuomojo vienas iš prezidentų (A. M. Brazauskas – aut. past.), pravartu būtų užeiti. Lygiai tas pats su L. Truikio muziejumi: visame pasaulyje yra gal keletas menų sintezės atstovų, o Kaune jų turim du – Čiurlionį ir Truikį! Tuo juk reikia didžiuotis! Muziejai yra jėga! Be galo įdomių Kauno memorialinių muziejų tinklas yra Kauno prekės ženklas, tik kauniečiai to dar nežino. Taip pat būtų smagu, kad ne tik į Kauną plūstų kultūra, bet kad ir Kaunas skleistų kultūrą aplink save. Mes, kultūros darbuotojai, turime susiburti ir skleisti žinią, kaip pliumptelėjęs į vandenį akmenukas skleidžia ratilus į nutolusius nuo centro taškus. Ir dar palinkėčiau, kad įgijus kultūros sostinės statusą nebūtų drovimasi lietuvybės. Nereikia drovėtis jausmingumo savo tautos atžvilgiu.

Rasa Jonė Ruibienė, J. Zikaro memorialinio muziejaus skyriaus vadovė, L. Truikio ir M. Rakauskaitės memorialinio muziejaus rinkinių saugotoja

Donato Stankevičiaus ir Julijos Račiūnaitės reportažas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. gegužės nr. rubrikoje „Mėnesio tema“.

2017-ieji Kauno kultūros metai vos tilpo į 300 puslapių
Trečius metus leidžiamas žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018-uosius pasitiko solidžiu leidiniu. Jau antrąkart parengtas Kauno kultūros metraštis pristato aktualius...
Vieša „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ diskusija kvies atsigręžti į daugiatautę miesto istoriją
1918 m. vieną iš Kauno anstpaudų sudarė užrašai penkiomis kalbomis – taip skirtingos miesto tautos susijungė bendram darbui. O...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
2017-ieji Kauno kultūros metai vos tilpo į 300 puslapių
Trečius metus leidžiamas žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018-uosius pasitiko solidžiu leidiniu. Jau antrąkart parengtas Kauno kultūros metraštis pristato aktualius...
Vieša „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ diskusija kvies atsigręžti į daugiatautę miesto istoriją
1918 m. vieną iš Kauno anstpaudų sudarė užrašai penkiomis kalbomis – taip skirtingos miesto tautos susijungė bendram darbui. O...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia