Lewis Biggs. Apie tai, kam „Kaunas 2022“

Norint nekartoti anksčiau padarytų klaidų, svarbu jas labai gerai išmanyti. Todėl į projekto „Kaunas 2022“ komandą nepakviesti specialistų, jau dirbusių ruošiant Europos kultūros sostinių paraiškas ir įgyvendinant programas, būtų tiesiog nesusipratimas. Būtų, nes nėra: vienas „Kauno 2022“ meno vadovų yra 2008-aisiais Europos kultūros sostine buvusio Liverpulio paraišką rengęs ir vėliau mieste dirbęs britas Lewisas Biggsas. Taip pat jis – vienas Liverpulio bienalės steigėjų, buvęs galerijos „Tate“ Liverpulyje vadovas. „Tikru“ kauniečiu bent jau kol kas mūsų pašnekovas neplanuoja tapti, bet neabejoja, kad dabar, oficialiai patvirtinus, ką veiksime 2022-aisiais, darbo reikalais čia lankysis daug dažniau.

Kada pirmąkart išgirdote apie Kauną? Ir ką tuomet apie jį manėte?

Kadangi pats buvau Liverpulio bienalės vadovas, visų pirma išgirdau apie Kauno tekstilės bienalę – na, tuomet ji dar taip vadinosi. Todėl spėjau, kad Kaunas – tekstilės miestas. Atvykęs nustebau: tikėjausi panašios į Mančesterį ar Halifaksą, kurie irgi yra tekstilės miestai, vietovės. Kaunas man pasirodė labai gražus, natūralus – turiu omenyje gamtą. Santaka, kalvos, Ąžuolynas – visa tai nė kiek nepriminė tekstilės miestų Anglijoje.

Man didelį įspūdį padarė modernistinė architektūra. Esu lankęsis Tel Avive, Kasablankoje – Kaunas už juos šia prasme nė kiek ne prastesnis. Unikali, manau, ir Laisvės alėja – kita tokia gatve nesu ėjęs. Taigi tai, ką įsivaizdavau, nuo tikrojo Kauno gerokai skyrėsi.

Remis Scerbauskas2016 July 19FOTO0326

Iki šiol diskutuojama, Lietuva – Rytų, Centrinėje, o gal Šiaurės Europoje. Koks jūsų požiūris?

Niekada nesu apie tai susimąstęs. Labai įdomu! Devintajame dešimtmetyje teko keliauti po sovietines respublikas, tokios patirties, manau, neberasčiau. Ir tai yra labai gerai. Tuo noriu pabrėžti, kad sakydami „Rytų Europa“ dažnai vis dar turime omenyje „Rytų bloką“, bet situacija juk jau senokai pasikeitusi. Tad, „Rytų bloko“ prasme, Lietuvos tikrai nelaikau Rytų Europa. Manau, su Šiaurės šalimis turite daugiau bendro. Esate Baltijos šalis! Nors jūreiviais ir negarsėjate.

Buvote vienas komandos, rengusios Liverpulio paraišką tapti Europos kultūros sostine 2008 m., narių, taip pat, iškovojus titulą, prisidėjote prie programos realizavimo, taigi į daugelį klausimų, šiandien kylančių mums žvelgiant į 2022-uosius, sau jau tikrai seniai atsakėte. Kokios naudos iš titulo labiausiai linkėtumėte Kauno gyventojams?

Apskritai Europos kultūros sostinės titulas nėra tiesiog skiriamas, jį reikia išsikovoti. Jį reikia susikurti, ir tai daro tie, kurie mieste gyvena. Ne tik menininkai ar kuratoriai.

Gyvenime svarbios dvi vertybės – pinigai ir pripažinimas. Jei pinigų neturi, pripažinimas gali labai praversti. Neprivalai būti sportininkas, kad galėtum džiaugtis mėgstamos komandos pergale, tiesa? Lygiai taip pat neprivalai būti kultūros srities darbuotojas tam, kad didžiuotumeisi faktu, kad tavo miestas vadinamas Europos kultūros sostine.

Kultūra nėra tik tai, ką sukuria menininkai ar kultūrinės industrijos. Kultūra yra visur kur. Visi kas rytą keliasi ir eina spręsti problemų, būti kūrybiški, uždirbti pinigų. Tai – ne mažumos interesas. Žodžiu, manau, problema yra žodžių „kultūra“ ir „menas“ apibrėžimai, kurie iš esmės trukdo žmonėms su kultūra ir menu identifikuotis. Europos kultūros sostinės esmė yra pripažinti kiekvieno kultūrą.

Žinoma, galvojant apie turistų pritraukimą, reikia nepamiršti ir išskirtinumo bei kokybės elementų. Ir, dar iki turistams atvykstant, reikia visiems suprasti, kad iš tiesų turite ką pasiūlyti. Svarbiau yra tai, ką tu pats manai apie savo kultūrą, o ne tai, kaip ją suvokia kiti.

Kol kas man neatrodo, kad Kaunas save mato kaip turistinį miestą, bet tikrai turėtų! Tad bus įdomu stebėti gyventojų, sutiksiančių savo mieste vis daugiau atvykėlių, reakcijas. Neatmetu galimybės, kad kauniečiai patirs šoką, ir tai gali būti labai įdomus šokas. Pažindamas kitų kultūrų žmones juk geriau pažįsti ir savąją kultūrą. Suvoki jos vertę ir tai, kad kitiems ji įdomi. Toks pripažinimas kelia savivertę. To Kaunui linkiu.

Ar tai, kad savo miestu gyventojai ims didžiuotis labiau, gali turėti įtakos ir tam, kad jie mieliau investuos savo lėšas į aplinkos gražinimą, ne tik tikėsis, kol tai padarys valdžia?

Žinoma, tai visiems išeitų į naudą. Juk būtų tiesiog daugiau apyvartinių lėšų sistemoje.

Bet kuriuo atveju tokie dalykai kaip šaligatvių tvarkymas – svarbios detalės. Iš savo patirties turiu pasakyti, kad pasivaikščiojimas Kauno gatvėmis ne visuomet yra lengvas užsiėmimas.

Taigi infrastruktūra – svarbi kultūros sostinės programos dalis?

Taip. Kultūra yra visuma. Negali sakyti: „Štai, čia – dar ne kultūra, o čia – jau kultūra.“ Kultūra yra šaligatviai, medžiai, pastatai, parduotuvių lentynų turinys, gyvenimo būdas, visuomeninio transporto sistema – visa tai, ką patiri lankydamasis mieste. Ir apie viską reikia galvoti vienu metu.

Dar grįžkime prie didžiavimosi sporto pergalėmis. Ar manote, kad kūrėjams išties praverstų nuoširdesnis, emocionalesnis palaikymas?

Beprotiškai! Pesimizmas ir konkurencija – rimti stabdžiai. Pamenu, man atsikrausčius į Liverpulį nuotaikos mieste buvo nekokios. Aplankydavau menininkų studiją, pabendraudavau, tada paklausdavau – o kur dar turėčiau nueiti? Jie man nieko nepasiūlydavo! Kiekvienas šlovę ir pinigus siekė pasilaikyti sau. Šį požiūrį reikia išgyvendinti. Kodėl gi nerekomendavus dar penkių kūrėjų, kuriuos laikai savo bičiuliais?

Remis ScerbauskasFOTO0355

Kaip subalansuoti Europos kultūros sostinės programą, kad elitinė, pastatomoji kultūra neužgožtų kuriamos čia ir dabar, lipdomos miestiečių rankomis, – ir atvirkščiai?

Balansą diktuoja patys žmonės. Svarbiausia yra tai, kas įdomu jiems patiems. Paprastai tariant, jei yra vadovas, o jis šiuo atveju yra ir atlieka koordinatoriaus vaidmenį, reikia visų pirma išsiaiškinti, ko nori žmonės. Jei į tai programoje atsiliepi, tai jau labai gera pradžia. Vieniems reikia klasikinės muzikos, kitiems – maisto, tretiems – mados, ketvirtiems – sporto. Į visa tai reikia vienaip ar kitaip reaguoti, ir jei tai padarai, nesuklysi.

O kas, jei žmonės negali konstruktyviai išreikšti savo norų? Jei jie paprasčiausiai nėra pajėgūs kokybiškai pasirinkti? Beje, kitame šio mėneso žurnalo numerio pokalbyje apie tai diskutuojame su LR kultūros ministre, kuri kalba apie būtinybę bendradarbiauti su švietimo sistema.

Nesu tikras, ar Europos kultūros sostinės titulas savaime gali reformuoti šalies švietimo sistemą. Vis dėlto, jei ne Europos Sąjunga ir jos deklaruojamos liberalios vertybės, nebūtų ir Europos kultūros sostinių programos.

Visai neseniai iš bendrojo lavinimo mokyklų programų Anglijoje dingo meno istorija – manau, tai baisu. Rizikuoju skambėti ekstremaliai, bet šią tendenciją prilyginčiau ISIS. ISIS, o ir ne vienas Vakarų politikas, siekia naikinti kultūrą, nes ši iš esmės trukdo autoritariniams režimams. Kultūra – tai asmeniniai individo sprendimai dėl to, kaip gyventi, ir atsakomybės už šiuos sprendimus prisiėmimas. Todėl kultūra šia prasme yra blogas ir naikintinas dalykas. Matau šios tendencijos užuomazgas.

Taigi, be abejo, politinė dimensija Europos kultūros sostinių programose tikrai egzistuoja ir ji yra labai svarbi. Kuo daugiau žmonių suvoks, kas iš tiesų yra kultūra, ir su ja susitapatins, tuo sveikiau tai bus ateities politikai.

Čia, manau, labai svarbu yra paminėti „Kauno 2022“ rėmuose jau įkurtą „Tempo akademiją“, skirtą ir profesionalams, ir bendruomenių atstovams. Tai nuostabi iniciatyva: palaikyti, skatinti, edukuoti tuos, kurie savo ruožtu žinią galės skleisti toliau, yra labai svarbu.

Pabaigoje – šis tas apie Liverpulį. Prieš keletą metų teko maloniai nustebti nusileidus… Johno Lennono oro uoste. Pavadinimo prasme tai smagus kontrastas, palyginti su galybe politinių lyderių garbei pavadintų oro uostų visame pasaulyje. Ar „The Beatles“ lyderis – svarbiausias Liverpulio herojus? Ir ar oro uosto pavadinimas turi įtakos tam, kaip Liverpulį mato į jį atvykstantys žmonės?

Greičiausiai taip. Manau, artimiausias kitas kandidatas būtų koks nors futbolo vadybininkas. Visi sutinka, kad Johno Lennono indėlis žmonijai yra ne tik svarbus, bet ir ilgalaikis.

Vadinamaisiais „tamsiaisiais amžiais“, devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, turistus į Liverpulį traukė beveik vien tik „The Beatles“ palikimas. Santykis tarp turizmo, tai yra to, kas skirta atvykstantiesiems, ir kultūros, skirtos gyventojams, yra tikrai svarbus. Turistai atvyksta dėl kultūros, bet ji negali būti sumodeliuota pagal svečių poreikius.

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė
Remio Ščerbausko nuotraukos

Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. gegužės nr. rubrikoje „Kaunietis“.

Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas
Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas
Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.