Kaunas 2022: Kaip mes laimėjome?

Žurnalo redaktoriaus žodyje kalbėjome apie tiesioginės transliacijos metu paskelbtą faktą, kad 2022-aisiais tapsime labai svarbūs Europoje. Bet… kaip tai atsitiko? Kas lėmė, kad Europos komisija iš pradžių Kauną – ir Klaipėdą – išskyrė iš šešių miestų ir galiausiai nugalėtoju paskelbė jį? Kas slepiasi už šūkio „Šiuolaikinė sostinė“ ir kas buvo ir yra tie žmonės, kurių idėjos buvo suvienytos taikliau nei bet kada?

Dabar komisija galite pabūti ir jūs. Džiaugiamės turėdami galimybę publikuoti penkių programos „Kaunas 2022“ komandos narių kalbų, pasakytų per konkurso finalą, vykusį Kultūros ministerijoje, ištraukas. Jau po to, kai komisija dalyvavo dviejose ekskursijose, atskleidusiose, komandų nuomone, geriausias ir įdomiausias Kauno ir Klaipėdos puses.

Įsiskaitykite, kokios skirtingos asmenybės, alsuojančios miestu, pasirinko jam atstovauti. Pajauskite tą balsų virpesį ir delnų gniaužymą. Galų gale galite dar kartą paploti ir, jei turite ką nors labai panašiai tikro pasakyti apie Kauną, praneškite apie save komandai, nes jos narių skaičius nėra nei ribotas, nei baigtinis. Jau šiemet „Kaunas 2022“ ruošiasi į savo būrį priimti bent penkis žmones. Jei savo idėjų, organizacijos ar verslo taip imti ir palikti negalite, bet jaučiate sinergijos galimybę, irgi netylėkite. „Šiuolaikinė sostinė“ – būtent apie tai.

kiemo_galerija

[…]
Kai mąstau apie tai, kaip veikia atmintis, pirmiausiai man į galvą ateina „Kiemo galerija“. Kai kuriems jūsų joje teko lankytis vakar, ten susipažinote su Bella Shirin – nuostabia moterimi, po pusšimčio metų grįžusia į Kauną, į kvartalą, kuriame anuomet gyveno žydai. Vis dėlto prieš porą metų šis kiemas atrodė lygiai taip pat, kaip kitos nemylimos Kauno vietos. Šiukšlių kalnai, automobilių krūva, nepažįstami kaimynai. Kai menininkas Vytenis Jakas paklausė kaimynų, čia gyvenusių jau seniai, kokį kiemą jie prisimena, situacija ėmė keistis. Sužadinti prisiminimai į kiemą grąžino bendruomenės jausmą ir pakeitė gyventojų požiūrį į vietą, kurioje jie gyvena. Susvetimėjimą pakeitė bendrumas, šiukšles – meno kūriniai.
[…]

Tvirtai tikiu, kad atminties kultūra gali užgydyti praeities žaizdas ir praplėsti gyvenamosios vietos ribas. Todėl šiandienos Europoje apie vietos atmintį ir skausmingas kolektyvinės amnezijos pasekmes kalbėti būtina.

Bella dažnai sako: „Kaunas esu aš. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas. Aš čia gyvenu.“ Čia gyvena Bellos prisiminimai, štai kodėl miestas jai toks brangus. Norėčiau, kad taip jaustųsi kiekvienas kaunietis. Taigi mano vizijoje kiekvieno Kauno kiemo bendruomenė atranda savo vietos jausmą.

Daiva Citvarienė
Menotyrininkė, kuratorė

muziejai-(1)

Studijuodama dirbau gide Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Man labai patiko mano darbas ir labai patiko gyventi Kaune, bet tuomet susimąsčiau apie tai, kas šio miesto ir jo kultūros pasiūlai negerai. Man krito į akį ne tik tai, kad muziejuje nedaug lankytojų, bet ir tai, kaip nedaug muziejus pasikeitė nuo tada, kai būdama vaikas jame pirmąkart apsilankiau su tėvais. Liūdino ir tai, kad labai dažnai mano draugai nebūdavo girdėję apie organizacijas ir renginius, kuriuose dirbdavau. Tuomet supratau, kad, tiesą sakant, tos organizacijos labai nedaug žino apie savo auditorijas.

Kultūros renginių operatoriai yra talentingi, mezga ryšius Europoje ir pasaulyje, taigi gali užtikrinti aukštos kokybės turinį ir dėl to, ką daro, gali guldyti galvas. Vis dėlto kultūros laukas šiandien nėra toks, koks galėtų būti.

„Kaunas 2022“ – mūsų šansas tai pakeisti. Todėl jau inicijavome didelio masto projektą, kurį pavadinome „Tempo akademija“. Ji skirta spręsti esminiams Kaune egzistuojantiems iššūkiams. Pavyzdžiui, nepakankama tiesioginė komunikacija su auditorijomis, ribotas kultūrinių paslaugų prieinamumas bendruomenėse, žinių trūkumas ieškant rėmėjų ir daugelis kitų.

[…]
Jei manęs paklaustų, kaip atrodytų projekto sėkmė, atsakyčiau, kad man tai reikštų:
Savo sienas perlipusias ir į viešąją erdvę įžengusias kultūros institucijas;
Draugiškesnius lankytojams muziejų darbuotojus;
Kauną, tapusį bendruomenės menų ir kultūros lyderiu Europoje.

Ana Čižauskienė
Menotyrininkė, kultūros vadybininkė

silainiai

Užaugau Šilainių mikrorajone. 12 metų praleidau Anglijoje, 2015-aisiais grįžau į Kauną ir Šilainiuose inicijavau kūrybinį projektą – todėl, kad ši vieta mane įkvepia ir todėl, kad jutau tam poreikį. Šilainiuose atradau netikėtai daug čia gyvenančių kūrybingų žmonių, kartu išgirdau, kad apie juos niekas nežino. Supratau, kad jauni kūrėjai čia negali įgyvendinti savo ambicijų dėl to, kad jų niekas nepalaiko, be to, trūksta vietos bandymams ir idėjų mainams. Dar daugiau gyventojų norėtų tiesiog dalyvauti kultūrinėse veiklose arčiau namų, po darbo – tam irgi nėra vietos. Pastebėjau, kad Šilainių gyventojai atitolo vienas nuo kito, bendruomenės tapo fragmentuotos.

[…]
Didžiuojuosi tuo, ką „Šilainiai Project“ pasiekė per pusantrų metų, – aktyvavę bendruomenę, sulaukę kūrybingų gyventojų palaikymo ir suteikę jiems progą veikti, sukūrėme patikimą platformą, kurioje gyventojai gali dalytis savo idėjomis ir jas įgyvendinti.

„Šilainiai Project“ įkvėpė „Fluxus Labs“, vieną „Kaunas 2022“ programos „Sąmonė“ dalių. Jos esmė – kūrybiniai hubai visose miesto dalyse. Vietos gyventojus šiai veiklai parengs „Tempo akademija“. Šis procesas gali tapti pavyzdiniu modeliu ne tik kitiems Lietuvos miestams, bet ir Europai.

Evelina Šimkutė
Menininkė, kuratorė

mitas

Mūsų komandoje esu atsakingas už koncepciją ir mitą. Kadangi pirmus penkiasdešimt savo gyvenimo metų praleidau čia, savo mylimame mieste, mūsų koncepcija man yra daugiau nei koncepcija. Tai – būtinybė.

Kauno istorija – tai atmetimo, neigimo, cenzūros istorija. Žinoma, retkarčiais buvo ir šviesių periodų. Lyg ligos atoslūgis. Bet tas atoslūgis visuomet buvo laikinas.

Taip mes tapome laikinu miestu. Anot klišių, nepasitikinčiu savimi, nesvarbiu, visuomet antroje vietoje liekančiu, nuobodžiu ir piktu.

Todėl mūsų koncepcija yra Kauno perkūrimas ir tikrųjų jo spalvų atskleidimas. Šioje koncepcijoje Kaunas yra save kaip reikšmingų įvykių ir bendruomenės priimamų sprendimų kontinuumą suvokiantis miestas.

Kad taptume moderniu miestu, mums reikia įveikti istorijoje ir mentalitete siaučiančią painiavą, suvokti, kad esame labai skirtingų asmenybių ir idėjų santaka, bei, galų gale, pasiekti sąmonės, kuri mums padės tapti sėkmingesne bendruomene Europoje ir Europai, būseną.

[…]
Koncepcijos dalis – modernaus mito, vientiso pasakojimo, prie kurio galėtų prisidėti – ir su juo tapatintis – kiekvienas miestietis, apie Kauną sukūrimas. Vadinu jį Kauno žvėrimi. Arba slibinu. Matysite jį mūsų renginiuose, jis apsigyvens ant suvenyrų. Tai lyg sumodernintos Europos riterių tradicijos metafora. Kauno žvėris – iki šiol neregėtas viešųjų ryšių projektas.

[…]
Bet kuriuo atveju aš labai noriu, kad Kaunas pagaliau imtų gerai leisti laiką.

Rytis Zemkauskas
Rašytojas, žurnalistas

laimes_architektura-(1)

Nesvarbu, koks bus šio konkurso rezultatas, – projektas jau atnešė milžiniškos naudos mano miestui. Labai didžiuojuosi mūsų komanda, nuo pradžių gerokai sustiprėjusia ir išaugusia. Tapome stipresni, o kaip bendruomenė – artimesni. Kaip partneriai, tapome daug rimtesniais bendradarbiais.

Man, kaip mokslininkei, ypač svarbu tai, kad įdarbinome ne tik vaizduotės, bet ir tyrimų aspektą. Tvirtai tikiu, kad visos geros idėjos turi būti pagrįstos, išaugti iš konkrečios vietos ir būti jai pritaikytos. Tik taip galėsime pasiekti pozityvių ilgalaikių rezultatų ir pamatyti norimus pokyčius.

Taigi esu be galo laiminga dėl to, kad jau įgyvendinome du didelio masto tyrimus – tai kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo miesto rajonuose analizė ir kūrybinių industrijų studija. Abiejų tyrimų rezultatai – tai būsimo mūsų projekto pagrindas ir jo poreikio įvertinimas.

[…]
„Dizainas laimei“ – tai eksperimentų platforma įvairiems sektoriams: menui, kultūrai, verslui, informacinėms technologijoms – susitikti, dalytis idėjomis, kurti ir veikti drauge.

Kodėl „dizainas“? Nes Kaunas – UNESCO dizaino miestas, kurio ateitį reikia suprojektuoti, be to, norime, kad kuo daugiau kompanijų dizainą pasitelktų ne tik kaip stilių, bet ir kaip strategiją.

Kodėl „laimė“? Nes ji reiškia empatiją, saugumo ir namų jausmą. Tai – bendrumas, apie kurį jau kalbėjo Daiva ir Evelina. Tai – gvvenimo šventė, apie kurią svajoja Rytis.

Be jokios abejonės, suprojektuoti laimę – naivi ambicija. Bet, patikėkite manimi, nesame tokie neprityrę, kad nesuprastume, kokio masto iššūkis mūsų laukia. Galbūt nesame tobuli, bet – labiau nei bet kada – esame pasirengę.

Turime įgūdžių, patirties ir nepagydomai Kauną įsimylėjusių profesionalų komandą. Jaučiame įvairių bendruomenių paramą – ne tik jaučiame, bet ir ištyrėme ją. Turime mums reikalingą infrastruktūrą ir jaučiame gerą sinergiją su verslu.

Svarbiau už viską yra tai, kad mes tikime neidealiu žmogumu, gyvenančiu neidealiame pasaulyje. Tikime atvirumu, grožiu ir idealizmo jėga, niekuomet neišeisiančia iš mados.

Mūsų brangaus kolegos ir įkvėpėjo Leonido Donskio, kuris niekuomet nenustojo tikėti žmogaus kilnumu ir bendrystės be pykčio magija bei Europa, kaip atvira savitarpio supratimo vieta, atminimui.

Jūratė Tutlytė
Architektūros ir kūrybinių industrijų specialistė

www.kaunas2022.eu

Astos Didžiokaitės iliustracijos

Straipsnis publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. gegužės nr. rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje.

Aistė Grybauskienė. Nauja tradicija ant istorinių pamatų
Viena „Kaunas 2022“ programų skirta atsigręžti į vandenį. Visai kaip šio numerio tema. Paraiškoje tapti Europos kultūros sostine jos...
Valanda tarp riboženklių: tik tu ir Kaunas
Ekskursija po gimtąjį miestą galbūt skamba kaip oksimoronas, bet reikia pripažinti, kad kasdienius maršrutus dažniausiai įveikiame nepakeldami akių arba...
Misija tapti miestu, galinčiu būti sostine
Europos kultūros sostinės titulo link Kaunas žygiavo su šūkiu „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. Contemporary capital) – žaviu žodžių žaismu, paremtu...
„Kaunas 2022“: O ką manote jūs?
Gegužės numerį dedikavę šviežiai „nuskintam“ Europos kultūros sostinės titului kalbėjome ir su LR Kultūros ministre, ir su vienu projekto...
Aistė Grybauskienė. Nauja tradicija ant istorinių pamatų
Viena „Kaunas 2022“ programų skirta atsigręžti į vandenį. Visai kaip šio numerio tema. Paraiškoje tapti Europos kultūros sostine jos...
Valanda tarp riboženklių: tik tu ir Kaunas
Ekskursija po gimtąjį miestą galbūt skamba kaip oksimoronas, bet reikia pripažinti, kad kasdienius maršrutus dažniausiai įveikiame nepakeldami akių arba...
Misija tapti miestu, galinčiu būti sostine
Europos kultūros sostinės titulo link Kaunas žygiavo su šūkiu „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. Contemporary capital) – žaviu žodžių žaismu, paremtu...
„Kaunas 2022“: O ką manote jūs?
Gegužės numerį dedikavę šviežiai „nuskintam“ Europos kultūros sostinės titului kalbėjome ir su LR Kultūros ministre, ir su vienu projekto...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.