„Pienocentre“ ir kitur Kaune – „Dizaino savaitė 2017“

Galima ilgai diskutuoti apie tai, kelerius metus iš eilės reikia organizuoti renginį, kad prie jo pavadinimo pelnytai galėtų puikuotis prierašas „tradicinis“. Gal mažiau nuobodžiai, bet dar ilgiau užtruktų svarstymai apie tai, kaip tos tradicijos įsišaknija ir daro įtaką kiekvienam iš mūsų. Šį kartą kalba eina apie dizainą, kuris iš kauniečių bei miesto svečių gyvenimų bando „pasiskolinti“ pirmąją gegužės savaitę. Ir taip jau šeštus metus iš eilės.

„Dizaino savaitė“ – vienintelis tokio masto dizaino festivalis Lietuvoje, pirmą kartą surengtas 2006 metais. Tradiciškai pirmąją gegužės savaitę jau net šeši Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Telšiai ir Anykščiai – pasineria į fiestą, kurios metu svečiai kviečiami susipažinti su šalies bei užsienio dizaino lauko tendencijomis, o dalyviai – pristatyti naujausius darbus kūrybiškai ir smalsiai festivalio auditorijai.

Šiemetinės savaitės plakato autorius - vienas talentingiausių šios srities profesionalų Lietuvoje Pijus Burakas

Šiemetinės savaitės plakato autorius – vienas talentingiausių šios srities profesionalų Lietuvoje Pijus Burakas

Pagrindinius festivalio „Dizaino savaitė 2017“ renginius Kaune gegužės 1–7 dienomis šiemet vėl rasite po vienu stogu – viename įspūdingiausių Kauno tarpukario pastatų, bendrovės „Pienocentras“ rūmuose, esančiuose Laisvės alėjoje. „Pienocentro“ rūmai anksčiau tarnavę kaip parduotuvė, užkandinė, kirpykla, biurai ir butai 2017 metų gegužę kvies paaštrinant savo pojūčius: „Viena iš mūsų misijų yra lavinti ar net tam tikra prasme treniruoti vartotojų skonį, jų sąmoningumą“, – sako šių metų festivalio Kaune atstovė Kauno technologijos universiteto Pramoninio dizaino inžinerijos studentė Rugilė Raudytė.

Festivalio „Dizaino savaitė 2017“ Kaune organizatorius Giedrius Bučas taip pat yra vienas iš „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatyvinės grupės narių, šiuolaikinės sostinės programų partneris, o kalbėdamas apie festivalį džiūgauja, jog renginys kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų, o vis didesni tikslai miesto kultūros srityje keliami ne tik projektiniame („popieriniame“) lygmenyje: „Mes sąmoningai formuojame realius poreikius, auginame naują kartą žmonių, o kartu auga ir vietos valdžia, pastebimas vis didesnis dėmesys, geranoriškumas projektams, kurie grindžiami savanoriška veikla ir dažniausiai neneša jokio pelno. Sąmoningumą pamatuoti sunku, bet galėčiau patvirtinti, kad viskas juda labai gera linkme“, – pozityvumo nestokoja G. Bučas.

0066_Dizaino savaite atidarymas

Šiais metais festivalio metu Kaune pamatyti ir pajusti išties bus ką – nuo konceptualių išmaniųjų platformų dizaino projektų iki interjero dizaino studentų baigiamųjų darbų. Nuo interaktyvios betono ekspozicijos iki tyliai snaudžiančių, jau kažkur matytų daiktų. Nuo lietuviško maisto tapatybės kvapo iki garsių žmonių hologramų ir minčių apie tapatybę. Ir ne tik Lietuvos, o ir Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos.

Visa tai – kūrėjų darbuose, meninėse instaliacijose, pojūčių kambariuose, grafikos darbuose ir visame kame, kas telpa tokioje svetingoje sąvokoje DIZAINAS. Ir nors daiktus vis rečiau kala vinimis, bet Kaune galima išskirti šias, be kurių jau sunkiai įsivaizduojame didžiausią dizaino festivalį Lietuvoje:

• Įspūdingi pojūčių kambariai „Pienocentro“ rūmuose;
• Pristatymai, seminarai ir parodos interjero salonuose mieste bei dizaino specialybių mokyklose;
• Specialus festivalio meniu miesto baruose ir kavinėse;
• Ypatingais festivalio akcentais pasipuošę jaunųjų dizainerių darbus eksponuojančios vitrinos miesto centre;
Lietuviškų prekių ženklų mados mugė „KODAS | 477“.

Taigi – tarp potvynių ir atoslūgių, tarp autoriaus ir žiūrovo, tarp Romos ir Kauno, tarp gamtos ir betono.

Daugiau informacijos apie festivalį bei išsami renginių programa: feisbuke bei www.dizainosavaite.lt.

0013_Dizaino savaite atidarymas

„Dizaino savaitės“ inf.

Aistė Grybauskienė. Nauja tradicija ant istorinių pamatų
Viena „Kaunas 2022“ programų skirta atsigręžti į vandenį. Visai kaip šio numerio tema. Paraiškoje tapti Europos kultūros sostine jos...
Valanda tarp riboženklių: tik tu ir Kaunas
Ekskursija po gimtąjį miestą galbūt skamba kaip oksimoronas, bet reikia pripažinti, kad kasdienius maršrutus dažniausiai įveikiame nepakeldami akių arba...
Misija tapti miestu, galinčiu būti sostine
Europos kultūros sostinės titulo link Kaunas žygiavo su šūkiu „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. Contemporary capital) – žaviu žodžių žaismu, paremtu...
„Kaunas 2022“: O ką manote jūs?
Gegužės numerį dedikavę šviežiai „nuskintam“ Europos kultūros sostinės titului kalbėjome ir su LR Kultūros ministre, ir su vienu projekto...
Aistė Grybauskienė. Nauja tradicija ant istorinių pamatų
Viena „Kaunas 2022“ programų skirta atsigręžti į vandenį. Visai kaip šio numerio tema. Paraiškoje tapti Europos kultūros sostine jos...
Valanda tarp riboženklių: tik tu ir Kaunas
Ekskursija po gimtąjį miestą galbūt skamba kaip oksimoronas, bet reikia pripažinti, kad kasdienius maršrutus dažniausiai įveikiame nepakeldami akių arba...
Misija tapti miestu, galinčiu būti sostine
Europos kultūros sostinės titulo link Kaunas žygiavo su šūkiu „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. Contemporary capital) – žaviu žodžių žaismu, paremtu...
„Kaunas 2022“: O ką manote jūs?
Gegužės numerį dedikavę šviežiai „nuskintam“ Europos kultūros sostinės titului kalbėjome ir su LR Kultūros ministre, ir su vienu projekto...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.