Laisvės alėją sugrojęs architektas

2010-aisiais Laisvės alėjoje, „Romuvos“ kino teatro pasaže, vyko „Žmonių kavingais veidais“ susibūrimai – architekto Audrio Karaliaus inicijuotos meninės akcijos, kuriomis kauniečiai, neabejingi savo istorijai ir dalyvaujantys kultūros lauke, iškovojo teisę kino teatre vėl rodyti kiną. Pastatas tuomet buvo privatizuotas, jam grėsė tapti kazino. Skamba it „laukiniai devyniasdešimtieji“? Vadinasi, greitai mokomės.

Kodėl prisiminėme šį istorinį visuomenės dalyvavimo kuriant miestą pavyzdį šiame numeryje, kalbėdami apie gatvę ne tik kaip baltą drobę kūrėjo teptukui, bet ir kaip meno kūrinį? Būtent per vieną „kavingą“ susibūrimą Laisvės alėja buvo atlikta. Sugrota, suskambinta – viskas tinka. Tiesa, iš pradžių ją reikėjo „perpjauti per pusę“. Pjūvį „partitūra“ pavertė dviejų pasaulių atstovas – architektas ir garso menininkas – Darius Čiuta.

1986-aisiais studijas Vilniaus inžineriniame statybos institute pradėjęs ir panašiu metu su garsu dirbti ėmęs, ne kartą už architektūrinius sprendimus apdovanojimais įvertintas kūrėjas teigia, kad savo profesijos su garsu niekuomet nesiejo. „Jie abu man reikalingi „pusiausvyrai“ palaikyti, kaip kairė ir dešinė“, – sako lauko įrašų (angl. field recordings) sferoje daug plačiau nei Lietuva žinomas D. Čiuta ir prideda, kad jam sunku įsivaizduoti, ar būtų smarkiau užsispyręs architektas, jei mėgtų ne garsą, o, tarkim, slides ar motociklus.

Nežinia, kokią architekturinę išraišką lemtų žvejyba ar medžioklė, bet faktas tas, kad, ieškodamas konceptualios aktualizacijos projektuojamiems pastatams, architektas ne kartą yra pasitelkęs konkrečios vietos garsinį foną. Vienas pavyzdžių – konkursinis projektas Mados muziejui Japonijoje, Tokijuje, apdovanotas garbes nominacija. Tai – 150 metrų aukščio bokštas, kurio fasadai suprojektuoti iš tankaus plieno „tinklo“. Tinklas kabo ant pneumatinių „pirštų“, juose esantys garso receptoriai plečiasi arba susitraukia keičiantis miesto aplinkos garsiniam fonui – ryte ir vakare. „Grubiai tariant, pastatas, veikiamas aplinkos, nuolat glamžosi“, – apie dviejų polių suderinimą vis dėlto papasakoja architektas.

Kaunietis savęs nevadina „akademiniu sportininku“, kuris slėptų treniruotes, o kitų atmintyje fiksuotų tik rezultatus. Tiesa, toli gražu ne visų viešų D. Čiutos pasirodymų įrašų galima rasti, taigi ir Laisvės alėjos pjūvio užsimanę dabar pat nepaklausytume. „Esu įsitikinęs, kad vieši pasirodymai turi vykti tik kartą ir tik tam tikroje vietoje“, – kalba jis. Ir… mena mįslę rekomenduodamas peržiūrėti pagal to paties pavadinimo Danielio Odiero romaną sukurtą filmą „Diva“ (rež.  Jean-Jacques Beineix, 1981, Prancūzija – aut. past.). Anot jo, juostoje slypi atsakymas į klausimą apie tai, kodėl ne viską būtina fiksuoti.

Grįžkime į 2010-uosius. Laisvės alėjos pjūvis, virtęs garsu, buvo D. Čiutos idėja, atlikta drauge su kolega Martynu Pilveliu. Pasirodymas buvo dviejų dalių, antroji – italų režisieriaus Marco Ferreri filmo projekcija ant pastato sienos, įgarsinta „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ varžybomis. „Smagu buvo stebėti pasimetusius žmonių žvilgsnius, mat kauniečiams krepšinis giliai įsišaknijęs – sunku girdėti jį, o matyti kažką kita.“

Ar tiems, kurie prieš septynerius metus buvo kitur, galima tikėtis projekto pakartojimo, galbūt naujos redakcijos, įrašo? „Tikėti nereikia nustoti, tai turėtų būti draudžiama! Apskritai nemėgstu kartotis, bet panašų darbą į Laisvės alėjos pjūvį esu įgyvendinęs su portugalu Luiso Antero – kiekvienas namuose įrašėme po statišką garsinę fiksaciją ir nufotografavome situacijas, vėliau abu įrašus, remdamiesi nuotraukų grafika, suliejome į vieną, – sako D. Čiuta ir paklaustas, kaip vis dėlto skamba ta Laisvės alėja, meta dar vieną istorinę pinklę ištraukęs Miles’o Davis’o citatą. – Kaip jums patogiau.“

Darius_20170227_0043 (1)

Garsą gaudantis ir urbanistinėse erdvėse, ir gamtoje menininkas sako, kad darbo pobūdis nuo skirtingų situacijų nepriklauso: „Atviroje gamtoje garsas dinamiškesnis, šiek tiek giliau skaitomas, o pasikartojimai įdomūs ir ten, ir ten. Dirbant su urbanistinės aplinkos įrašais labai įdomu kurti neegzistuojančias situacijas, kurios klausantis atrodo tikros.“

Taigi ne Laisvės alėjos pjūvį, bet 424 kitus garsinius Dariaus Čiutos darbus galima rasti apsilankius www.archive.org ir į paieškos langelį įvedus „darius ciuta“.

Darių Čiutą kalbino Gunars Bakšejevs
Straipsnis publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. kovo nr. rubrikoje „Į temą“

Pokalbis muziejuje: Antonietta Raphaël, arba kaunietiška Italijos ekspresionizmo pradžia
Antonietta Raphaël (1895 – 1975), litvakų kilmės itališkojo ekspresionizmo pradininkė, gimė Kaune, rabino šeimoje. Po tėvo mirties, ankstyvoje paauglystėje,...
Dvidešimt „Meno parko“ metų: „Kažkada juk turi subręsti ir pradėti save vertinti“
1997-ųjų rudenį Arvydas Žalpys, baigęs karjerą Kauno menininkų namuose, prieš keletą metų su bendraminčiais atstatęs paminklą „Žuvusiems už Lietuvos...
Mėnesio tema. Suteikti galimybę Emmai Goldman
Karolina Freino (g. 1978) – Vroclave gyvenanti lenkų menininkė, rugsėjį palikusi pirmąją savo žymę Kaune. Žymė skirta nušviesti čia...
Mėnesio tema. Ar būtume tokie drąsūs kaip Janas Zwartendijkas?
1940-ųjų birželį olandas Janas Zwartendijkas, jau porą metų Kaune vadovavęs bendrovės „Philips“ atstovybei, paskirtas laikinuoju Nyderlandų karalystės, tuomet jau...
Pokalbis muziejuje: Antonietta Raphaël, arba kaunietiška Italijos ekspresionizmo pradžia
Antonietta Raphaël (1895 – 1975), litvakų kilmės itališkojo ekspresionizmo pradininkė, gimė Kaune, rabino šeimoje. Po tėvo mirties, ankstyvoje paauglystėje,...
Dvidešimt „Meno parko“ metų: „Kažkada juk turi subręsti ir pradėti save vertinti“
1997-ųjų rudenį Arvydas Žalpys, baigęs karjerą Kauno menininkų namuose, prieš keletą metų su bendraminčiais atstatęs paminklą „Žuvusiems už Lietuvos...
Mėnesio tema. Suteikti galimybę Emmai Goldman
Karolina Freino (g. 1978) – Vroclave gyvenanti lenkų menininkė, rugsėjį palikusi pirmąją savo žymę Kaune. Žymė skirta nušviesti čia...
Mėnesio tema. Ar būtume tokie drąsūs kaip Janas Zwartendijkas?
1940-ųjų birželį olandas Janas Zwartendijkas, jau porą metų Kaune vadovavęs bendrovės „Philips“ atstovybei, paskirtas laikinuoju Nyderlandų karalystės, tuomet jau...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.