Limos takas: nuo Rio karnavalo iki lietuviškų Užgavėnių

Prieš pusmetį į Kauną iš Ispanijos atsikraustęs Augusto Lima – vienas iš saujelės brazilų mieste. Tiesa, pažinti savo naujuosius namus jam pavyksta tik epizodiškai, nes visą Kauno „Žalgirio“ krepšininko laiką suryja treniruotės ir varžybos. Būtent A. Limą, ne kurį nors kitą komandos legionierių ar brazilą, žaidžiantį futbolo klube „Stumbras“, rubrikoje „Kaunietis“ kalbiname dėl to, kad labai norėjome jam papasakoti apie… Limos taką. Prisimenate, apie jį ir Brazilkos kvartalą Žaliakalnyje rašėme 2016-ųjų sausį? Žinoma, toli nuo krepšinio šlovės alėjos, bet lingvistiniai žaidimai – toks dalykas.

Vidurio puolėjas, išgirdęs urbanistinę legendą, nustebo, bet šypsojosi. Žinoma, ne kiekviename mieste legionierius iškart turi savo vardo gatvę. Dar pakalbėjome apie lietuvių kilmės brazilų menininkus Os Gemeos, Kaune palikusius ryškų savo pėdsaką, o gimtinėje tapančius net ant lėktuvų.

Žaliakalnyje, Brazilkos kvartale esančiame Limos take galima įsigyti prabangius apartamentus, galima ir rasti dešimtmečius skaičiuojančių medinukų. Krepšininkas tikrai galėjo papozuoti po lentele „Limos takas“, bet kartu su fotografu ėmė ir atrado tą tikrąjį. / Donato Stankevičiaus nuotr.

Žaliakalnyje, Brazilkos kvartale esančiame Limos take galima įsigyti prabangius apartamentus, galima ir rasti dešimtmečius skaičiuojančių medinukų. Krepšininkas tikrai galėjo papozuoti po lentele „Limos takas“, bet kartu su fotografu ėmė ir atrado tą tikrąjį. / Donato Stankevičiaus nuotr.

Brazilijoje gyvenai iki 15-os, tiesa? Iškart po to persikraustei į Ispaniją, ar buvo ir kitų stotelių?

Taip, į Ispaniją, į Malagą. Prieš dešimtmetį Brazilijoje sąlygos jauniems krepšininkams nebuvo dėkingos – nebuvo tam reikalingos infrastruktūros, kurią jaunimas turi šiandien. Man pasisekė, nes iš Rio de Žaneiro, kuriame gyvenau, išvykau į San Paulą, kur turėjau daugiau galimybių. Bet dar labiau pasisekė, kai gavau progą išvykti į Ispaniją, – manau, pasinaudojau vienu šansu iš milijono. Dabar, kaip jau minėjau, situacija krepšiniui palankesnė, talentingiems žaidėjams lengviau treniruotis, taip pat išvykti į JAV ar Europą.

Ispanija mane suviliojo galimybe tapti geresniam. Patekau į gerą mokyklą, manimi rūpinosi geri treneriai, dietologai… Viskas, ko reikia paaugliui. Žinai, 15-os mažiausiai galvoji apie pinigus. Tiesiog stengiesi kasdien tapti geresnis.

Į Braziliją, matyt, grįžti pavyksta retai, bet ar prisiminimai iš ten spalvoti?

Taip, buvau laimingas vaikas, turėjau daug draugų, su kuriais šiandien susitikti sunku, – kai grįžtu, visiems nepakanka laiko. Beje, šiek tiek laiko žaidžiau ir futbolą. Apskritai neturėjau kuo skųstis. Labiausiai pasigendu… Gal juokinga, bet grilio. Esu įpratęs grilinti nuolat, taip elgiausi ir Ispanijoje, o Kaune tai beveik neįmanoma!

Tiesa, juk į Kauną atsikraustei jau rudenėjant. Ar randi laiko pažindintis su miestu, galbūt tam padeda klubo kolegos?

Tiesą sakant, jei turiu laisvo laiko, skiriu jį poilsiui namuose. Bet laiko turime nedaug, nes nuolat treniruojamės arba žaidžiame. Jei kur nors ir išeinu, tai su kitais „Žalgirio“ legionieriais – Isaiah Hartensteinu, Kevinu Pangosu.

Vėsaus oro baiminausi labiausiai, bet turiu pasakyti, kad jau atradau jo pranašumų. Pasivaikščiojimas miške žiemą – visai geras laiko praleidimas. Tai man nauja.

Po kelių dienų – Užgavėnės (kalbėjomės vasario pabaigoje – aut. past). Tau ši šventė, matyt, geriau pažįstama karnavalo pavadinimu. Ar bandysi lyginti, ką bendra tądien turi Brazilija ir Lietuva?

Su visa pagarba – manau, kad nėra ką lyginti. Be to, greičiausiai būsiu Vokietijoje. Žinoma, karnavalas – nuostabu. Būdamas vaikas visuomet juos stebėdavau, daug mano pažįstamų, šeimos narių vienaip ar kitaip juose dalyvauja. Mamos pusbrolis – vienos sambos mokyklų vadovas. Daugelis brazilų stebi šią šventę, bet, aišku, yra ir tokių, kuriems tai ne itin įdomu.

„Žalgiris“ – legendinis klubas, kurį žino ir mėgsta ne tik kauniečiai ir ne tik lietuviai. Ar aikštelėje tai bent kiek jaučiama? Daugiau lūkesčių, daugiau spaudimo? Matyt, gali palyginti su atmosfera kituose klubuose.

Su klubo istorija atvykdamas buvau susipažinęs. Esam neblogi draugai su Arvydo Sabonio sūnumi Domantu, dabar žaidžiančiu NBA, – kartu žaidėme Malagos klube „Unicaja“. Mindaugas Kuzminskas – taip pat mano bičiulis. Taigi jie mane paruošė tam, kad „Žalgiris“ – ne tiesiog komanda. Vis dėlto iki galo to nesuvokiau, kol pats neišbėgau į aikštelę. Žinai, kas labiausiai kitaip? Kad klubo gerbėjų yra ir kituose miestuose. Ispanijoje tai būtų neįmanoma.

Taigi labai malonu jausti palaikymą visoje Lietuvoje, ne tik Kaune. Akivaizdu, kad jums krepšinis – religija. Taip, esu iš šalies, kurioje karaliauja futbolas, bet jis man ne toks aktualus. Pats dievinu krepšinį, taigi labai džiaugiuosi, kad yra tokia Lietuva, kurioje svarbiausias – jis.

Lietuvių kilmės brazilai broliai „Os Gemeos“ Kaune pirmąkart lankėsi 2007-aisiais. Tuomet Kauno bienalės kvietimu jie freska papuošė Kauno paveikslų galeriją. 2014-aisiais menininkai Pasaulio futbolo čempionato Brazilijoje proga dekoravo „Boeing 737“. Istoriją apie lėktuvą Augusto Lima, be abejo, žinojo. Paveikslų galerija jam buvo staigmena. / Donato Stankevičiaus nuotr.

Lietuvių kilmės brazilai broliai „Os Gemeos“ Kaune pirmąkart lankėsi 2007-aisiais. Tuomet Kauno bienalės kvietimu jie freska papuošė Kauno paveikslų galeriją. 2014-aisiais menininkai Pasaulio futbolo čempionato Brazilijoje proga dekoravo „Boeing 737“. Istoriją apie lėktuvą Augusto Lima, be abejo, žinojo. Paveikslų galerija jam buvo staigmena. / Donato Stankevičiaus nuotr.

Tapęs komandos nariu prisijungei ir prie „Eurolygos“ socialinio projekto „OneTeam“, kuriame „Žalgiris“ dalyvauja jau keleri metai. Su kolega Antanu Kavaliausku lankėtės Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Koks buvo to tikslas? Kaip jauteisi?

Išgirdus apie projektą, žinoma, galima nustebti, galvoti apie tai, kad teks vykti į pavojingą vietą. Bet atėjęs tiesiog susitinki vaikus, kurie neturėjo labai daug pasirinkimo galimybių. Su jais kalbėjome apie tai, kad visi nusipelno dar vieno šanso. Man labai patiko susitikimai, dalyvavau jau dviejuose. Tie paaugliai tikrai nori pasitaisyti, jie nori tų galimybių. Nori dirbti, turėti šeimas, ištrūkti iš pataisos namų. O mes jiems pasakojome apie savo gyvenimus. Tai nebuvo motyvacija žaisti krepšinį – ne, jie turėtų užsiimti tuo, kas jiems iš tikrųjų įdomu, džiugina. Krepšinis – tik pavyzdys. Manau, jie jautė mūsų paramą, o mes savo ruožtu įvertinome kitą gyvenimo pusę. Nauda – abipusė. Manau, „OneTeam“ – puikus projektas.

Ar teko panašiuose dalyvauti žaidžiant Ispanijoje?

Ispanijoje daugelis įvairių šakų sporto klubų įsitraukę į socialinius projektus, esu juose dalyvavęs, bet pirmąkart lankiausi pataisos namuose. Manau, ir ateityje dalyvausiu tokiose iniciatyvose. Nejaučiu jokio nepatogumo, man tai tikrai patinka. Kitaip nedalyvaučiau.

Dar šiek tiek apie Braziliją, ir leisim tau treniruotis. Turėjai garbės atstovauti savo šaliai olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire. Ką apie šią sporto šventę manai ne kaip olimpietis, bet kaip brazilas? Kokią įtaką ji turėjo Brazilijai?

Be abejo, tai buvo vienas įspūdingiausių renginių, kokius man yra tekę matyti. Turėjau progą pasidžiaugti juo iš vidaus. Bet, jei atvirai, nesu tikras kad šalis buvo tam pasirengusi. Brazilija – pats gražiausias kraštas, viskas su tuo yra gerai, bet… Reikia nepamiršti, kad 2014-aisiais taip pat rengėme pasaulio futbolo čempionatą, kuris irgi atsiėjo labai brangiai. Tada dar žaidynės. Brazilams labiau, nei mėnesį trunkančios šventės, kuri tiesiog pagerina šalies įvaizdį, reikia investicijų į mokyklas ir ligonines. Tokia mano nuomonė.

Pašnekovą kalbino Gunars Bakšejevs
Donato Stankevičiaus nuotr.
Interviu publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. kovo nr. rubrikoje „Kaunietis“

 

 

 

 

 

 

 

 

Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas
Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas
Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.