Istorinėje Prezidentūroje – du knygoms dedikuoti susitikimai

 

Du trečiadienius iš eilės – kovo 22-ąją ir 29-ąją – Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33) vyks istorinių knygų pristatymai.

Joanos Vigos Čiplytės parengtos dokumentinės monografijos „Eduardas Turauskas (1896-1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, E. Turausko dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulienė ir istorikai prof. dr. Jonas Vaičenonis,  doc. dr. Giedrius Janauskas.

Dokumentinėje monografijoje, parengtoje minint diplomato 120-ąsias gimimo bei 50-ąsiais mirties metines, sutilpo ne tik ilgas E. Turausko gyvenimo kelias, bet ir reikšminga politinė bei visuomeninė veikla.

Eduardas Turauskas – iškilus Nepriklausomos Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras, žurnalistas, III ir IV Seimų narys, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir Rumunijoje. Lemtingais Lietuvai 1939–1940 metais jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus pareigas. 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė iš Lietuvos ir dirbo Šveicarijoje Lietuvos pasiuntinybės Berne patarėju bei nuolatiniu Lietuvos delegatu prie Tautų Sąjungos. 1946 m. pablogėjus sveikatai iš šių pareigų atsistatydino. Nuo 1947 m. iki gyvenimo pabaigos jis dirbo Čikagos lietuvių leidžiamo laikraščio „Draugas“ korespondentu Paryžiuje. Pasitraukęs iš aktyvios diplomatinės veiklos, jis toliau siekė lietuvių tautos atstovavimo tarptautiniuose sambūriuose.

Autorė, tyrinėdama Stanfordo universiteto Huverio instituto archyve (JAV) saugomus E. Turausko dokumentus atskleidžia įvairiapusišką asmenybę ir nuveiktus darbus. Knygoje atsispindi jo ryšiai su daugeliu tuometinių politinių veikėjų – Prezidentu Antanu Smetona, užsienio reikalų ministru Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos diplomatais (Jurgiu Šauliu, Vytautu Gyliu, Povilu Žadeikiu, Jurgiu Savicku ir kitais) bei užsienio šalių atstovais. Knygoje publikuojami E. Turausko straipsniai, esė, pro memoria bei laiškai. Autorė pristato idilišką E. Turausko šeiminio gyvenimo paveikslą, supažindina su žmona Elena Jankauskaite-Turauskiene bei apibūdina jos indėlį į vyro politinę veiklą. Knyga gausiai iliustruota K. Masiulytės-Paliulienės saugomomis E. Turausko nuotraukomis,    įvairiuose archyvuose bei bibliotekose surinktais dokumentais.

Kokios valstybės okupacija E. Turauskui padėjo susivokti ir priimti tinkamą sprendimą sovietų okupacijos Lietuvoje akivaizdoje? Kaip jis stengėsi informuoti tarptautinę bendruomenę apie įvykius Lietuvoje 1940–1941 m. laikotarpiu? Kas E. Turauskui teikė vilties, kad Lietuva vėl bus laisva ir nepriklausoma?  Už kokį nusikaltimą Prancūzų valdžia nusprendė E. Turauską ištremti į Korsikos salą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų padės atsakyti renginyje, kurio pradžia – 17 val., dalyvaujanti knygos autorė Joana Viga Čiplytė.

Kovo 29-ąją Istorinėje Prezidentūroje vyks atviras pokalbis apie žmones ir jų pasirinkimus – taip bus pristatoma Lietuvos XX amžiaus ir slaptųjų tarnybų istoriją tiriančio istoriko ir politiko dr. Arvydo Anušausko naujausia knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“.

Knygos istorija sukasi apie kontroversišką profesoriaus Juozo Albino Markulio asmenybę, apie rezistentus ir jų išdavikus, herojus ir okupantų agentus, slaptųjų tarnybų ir partizanų operacijas, seniai pamirštas paslaptis ir atradimus naujai surastuose dienoraščiuose. „Ąžuolas“, „Noreika“, „Erelis“, „Petrovas“, „Daktaras Narutavičius“ ir kiti slapyvardžiai lydės pagrindinį šios istorijos veikėją. Jo sukurtas įvaizdis iki šiol audrina vaizduotę. Knyga pretenduoja nupiešti išdaviko portretą ir atskleisti išdavystės psichologiją. Šio personažo vaidmuo daugeliui, kurie domisi pokario drama, yra ar buvo žinomas. Bet kas užšifruota Markulio dienoraščiuose, kokios gyvenimo aplinkybės nuslėptos ir kokie asmeniniai bruožai iki šiol buvo nežinomi, kas jį skatino ir motyvavo bendradarbiauti su sovietiniu saugumu, kaip jis kūrė ir vystė atsisakymo nuo bet kokio pasipriešinimo ir tarnavimo okupantui idėją  bei į daugelį kitų klausimų ieškokite atsakymų šioje knygoje. Jos pristatymo pradžia – 17 val.

Parengta pagal Istorinės Prezidentūros inf.

Maršrutas liepos 24-27 dienoms
PIRMADIENIS, 07 24 Filmas „Diunkerkas“, 11:50, 14:20, 17:15, 19:55, 22:45 „Forum Cinemas Kaunas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Naujausia Christopherio...
„Nykoka“ kviečia transformuoti… Šilainių transformatorines
Ketvirtus metus organizuojamas Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka“ kviečia kartu kurti Kauno aplinką. Šiemet festivalis skelbia net du eskizų...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Kauno rotušei sukanka 475-ri
1542 m. liepos 28 d., t. y. švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos pagal vidutinį laikrodį, buvo...
Maršrutas liepos 24-27 dienoms
PIRMADIENIS, 07 24 Filmas „Diunkerkas“, 11:50, 14:20, 17:15, 19:55, 22:45 „Forum Cinemas Kaunas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Naujausia Christopherio...
„Nykoka“ kviečia transformuoti… Šilainių transformatorines
Ketvirtus metus organizuojamas Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka“ kviečia kartu kurti Kauno aplinką. Šiemet festivalis skelbia net du eskizų...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Kauno rotušei sukanka 475-ri
1542 m. liepos 28 d., t. y. švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos pagal vidutinį laikrodį, buvo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.