Prezidentas su prijuoste, arba tautinio kostiumo motyvai 1925-aisiais Italijoje 

Prijuostė – buitinės ir dekoratyvinės paskirties drabužis – daugelyje Europos tautų, taip pat Lietuvoje, yra moterų tautinių drabužių dalis. Įdomu, kad šiam objektui XX a. pradžioje teko atlikti svarbų vaidmenį mūsų šalies kultūriniame ir net politiniame gyvenime.

Vienas iš prijuosčių, kaip kolekcinės vertybės, gerbėjų Lietuvoje buvo ne kas kitas kaip gydytojas, „varpininkas“, knygnešys ir trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius drauge su žmona Joana Griniene. Prezidentienė, kurią K. Grinius atsiminimuose vadina „doru kareiviu“, dar 1899 m. pradėjo savarankiškai rinkti prijuostes. Vėliau prie šio užsiėmimo prisidėjo ir jo ekscelencija. Būsimojo prezidento ir jo žmonos sukauptos prijuostės buvo eksponuojamos dar 1907 m. pirmojoje Lietuvių dailės parodoje. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, prisimindamas šią parodą, mini miestelių ir kaimų inteligentiją, kuri parodai atsiuntė keletą didelių maišų su puikiausiais kapsų ir zanavykų audiniais, kuriuos esą žmonės inteligentams gydytojams duodavo vietoj honoraro. Manoma, kad šie inteligentai ir buvo Grinių šeima, tuo metu gyvenusi ir nenuilstamai kaupusi prijuostes Marijampolėje.

© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondas

© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondas

1925 metais prijuostėms teko paragauti ir tarptautinio pripažinimo. Lietuva buvo pakviesta dalyvauti II tarptautinėje dekoratyvinio (taikomojo) meno parodoje Italijoje, Moncoje – tai buvo „Lietuvos Respublikos debiutas parodiniame Europos dailės gyvenime“(1). Lietuvių ryžtas dalyvauti tarptautinėje parodoje dvelkė šiokia tokia avantiūra, nes Lietuvoje taikomojo meno tuo metu faktiškai nebuvo. Buvo nuspręsta prisistatyti Europai pasitelkiant liaudies meną, taigi ir prijuostes. Kartu turėjo būti demonstruojamas Adomo Varno fotografijų rinkinys, skulptūros darbai. Pasak Pauliaus Galaunės, legendinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus, iš tos parodos neteko grįžti su neišpakuotais eksponatais tik dėl to, kad mūsų liaudies meno originalumas papirko parodos rengėjus ir italų meno kritiką. XX a. pradžioje susidomėjimas primityviuoju menu, dariusiu įtaką modernioms meno srovėms, suteikė galimybę Lietuvai įžengti į pasaulinę meno areną, kuria parodos rengėjai (Lietuvių meno kūrėjų draugija) įžvalgiai pasinaudojo. A. Varnas, lydėjęs parodą į Moncą, visokeriopai rūpinosi šios sėkme: užmezgė reikiamus ryšius, dažė ir dekoravo sienas, taip pat uoliai rūpinosi, kad Lietuvai skirtuose dviejuose parodiniuose salonuose nestigtų ką tik priskintų gėlių. Pastangos ir investicijos atsipirko – tarp vienuolikos šalių parodos dalyvių, tokių kaip Prancūzija, Anglija, Vokietija, Šveicarija, Meksika ir, be abejo, Italija, Lietuva sulaukė didžiulio dėmesio. Iliustruoto italų savaitraščio „II Mattino Iliustrato“ įžanginiame skyriuje (1925, Nr. 37) rašoma: „Dvi apatinio aukšto salės Karališkoje Monzos viloje yra paskirtos Lietuvai ir sudaro vieną iš didžiausių atrakcijų Puošiamojo meno parodoje. Po savo nepriklausomybės atgavimo Lietuva pasireiškė pirmą kartą tarptautiniame meno pasaulyje su charakteringais savo audiniais, puošybos pavyzdžiais ir liaudies drožiniais“ (2). O italų menotyrininkas Luigi Caglio, lietuvių liaudies meistrus pakrikštijęs šiaurės bemoksliais, teigė, jog jie „savo jausmo aiškumu pateikia gražios medžiagos ir mūsų šių dienų dailininkų garbingam tyrimui“ (3).

© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondas

© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondas

Prijuostės – gal siekiant atitikti nurodytas parodos kolekcijų temas – buvo eksponuojamos kaip kilimėliai. Suvalkietiškos kaišytinės prijuostės dėl savo geometrizuoto art deco stiliaus ornamentiką primenančio rašto sulaukė gausybės pagyrų. Ši paroda, be abejo, paskatino dar labiau sutelkti dėmesį į liaudies meno tyrinėjimą ir populiarinimą.

Jau 1927 m. Laikinojoje M. K. Čiurlionio galerijoje vyko prijuosčių paroda, kurioje buvo eksponuojamas ir 300 prijuosčių rinkinys, priklausantis Grinių porai. Tais pačiais metais lietuvių liaudies tekstilė eksponuota dekoratyviųjų menų parodoje Luvre, Paryžiuje. Vėlgi 1927 m. Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija pradėjo organizuoti liaudies meno ekspedicijas. Vienas iš prisiekusių ekspedicijų dalyvių buvo pirmasis profesionalus tautinio kostiumo kūrėjas bei tarpukario profesionaliosios tekstilės pradininkas Antanas Tamošaitis. Jo austiems kilimams lemiamą įtaką padarė kaip tik prijuostės – matyt, Moncoje pasirinktas būdas prijuostėms eksponuoti buvo prasmingas.

Taigi tapybą siūlais primenantis lietuviško kostiumo elementas turėjo įtakos ne tik daugybei tarpukariu besiformuojančių menininkų, bet vienu metu netgi buvo susirangęs visai arti valstybės vairo.

© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondas

© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondas

(1) Mulevičiūtė J . Modernizmo link. Dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918–1940. Kaunas, 2001, p. 167.
(2) Galaunė P. Muziejininko novelės. Kaunas: Varpas, 1998, p. 152–153.
(3) Opera Scelte II Mostra Internazionale delle Arti Decorative Villa Reale di Monza. 1925. G. E. A. Grandi Edizioni Artistiche. Milano, 1926.

Teksto autorė Julija Račiūnaitė
Straipsnis publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. vasario nr. rubrikoje „Į temą“

„ConTempo“ svečiai iš Izraelio Amir ir Hemda: „Savo skirtumais papildome vienas kitą“
Ateinantį savaitgalį net du kartus savo spektaklį ZOOG kauniečiams ir jų svečiams pristatys duetas iš Izraelio Amir Guetta ir...
Kauno kariliono muzikos festivalyje – klasika, tango ir rokas
Kauno karilionas – neatsiejama miesto ritmo dalis, savo varpų taktu diktuojanti miestiečių ir miesto svečių nuotaiką nuo tarpukario. Trečiasis...
Mėnesio tema. Dingusios Kauno šventovės
Po žeme archeologų vis dar laukiantys bažnyčių pamatai, lengva ranka griaunami barokiniai pastatai ir vieno žmogaus užmojis gyvenimą įprasminti...
Operos solistė Asmik Grigorian surengs vienintelį koncertą Kaune
Geriausia pasaulyje šiemet tituluota operos solistė Asmik Grigorian spalio 31 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje surengs išskirtinį „Grand Gala“ koncertą. Akompanuos...
„ConTempo“ svečiai iš Izraelio Amir ir Hemda: „Savo skirtumais papildome vienas kitą“
Ateinantį savaitgalį net du kartus savo spektaklį ZOOG kauniečiams ir jų svečiams pristatys duetas iš Izraelio Amir Guetta ir...
Kauno kariliono muzikos festivalyje – klasika, tango ir rokas
Kauno karilionas – neatsiejama miesto ritmo dalis, savo varpų taktu diktuojanti miestiečių ir miesto svečių nuotaiką nuo tarpukario. Trečiasis...
Mėnesio tema. Dingusios Kauno šventovės
Po žeme archeologų vis dar laukiantys bažnyčių pamatai, lengva ranka griaunami barokiniai pastatai ir vieno žmogaus užmojis gyvenimą įprasminti...
Operos solistė Asmik Grigorian surengs vienintelį koncertą Kaune
Geriausia pasaulyje šiemet tituluota operos solistė Asmik Grigorian spalio 31 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje surengs išskirtinį „Grand Gala“ koncertą. Akompanuos...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia