Tautinis kostiumas, arba postfolkloras ir kitos XXI a. tradicijos

Nėra ko slėpti – vasario numerio temą inspiravo kelios praėjusių metų pabaigoje pakilusios tikro ar tariamo tautiškumo bangos ir kiek anksčiau priimtas sprendimas 2017-uosius paskelbti tautinio kostiumo metais. Pernai vasarį skyrėme 2016 m. pagerbtoms bibliotekoms, tad šia prasme esame ištikimi tradicijai.

Taigi apie tradiciją šiandien. Kas yra tautinis kostiumas 2017-aisiais? Akivaizdu, kad dabar nebe tas laikas, kai būtų įmanoma ką nors visuotinio ir unifikuoto kurti, gaminti, liepti dėvėti. Juk, nebijo pripažinti net patys ryškiausi, viskas jau sukurta. O sutarus, kad sveika žadinti, cituoti, net – išlaikant vertę – kopijuoti ir dauginti, galimybių ribos gerokai išsiplečia. Nepamirštant, kad, norint taisykles laužyti, reikėtų jas bent perskaityti.

Žvilgtelėję beveik 100 metų atgal, matome, kad interpretuojama ir cituojama buvo jau tada. Mūriniai Pirmosios Respublikos liudininkai apie tai primena kasdien, pakanka pakelti galvą žingsniuojant A. Mickevičiaus ar V. Putvinskio gatvėmis.

Tačiau, kalbėdami apie lietuviškąją, ar – baltiškąją, estetiką, negalime ignoruoti ir esančių šalia šios. Juk, nors šiandien Kaunas ir beprotiškai tautiškas, tautiškiausias Baltijos šalyse miestas, čia gyveno ir gyvena įvairias kitas kultūras puoselėjančių. O jei negyvena, galime labai greitai juos pasiekti.

Kai numerį jau buvome suruošę, į naują ekspoziciją renovuotose patalpose pakvietė Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius. Nuostabu, kad ekspozicijos akiratis nesibaigia kanklėmis ir sutartinėmis (nors gilintis į šį UNESCO paveldo objektą niekuomet nepabos – apie tai kalbame tolesniuose puslapiuose) – pristatyta ir postfolkloro niša. Tuo lyg pripažįstama, kad šiandien gyvenanti tradicija nėra tiesiog praėjusių amžių kopija.

Untitled-1

2017 m. vasario numerio, kurio viršelyje šįkart Londone įsikūrusios Gretos Balčiūnaitės (motif print studio) iliustracija, ieškokite, kaip visuomet, kultūringose Kauno ir kitų Lietuvos miestų vietose. Gerų atradimų.

Maršrutas vasario 24-25 dienoms
PENKTADIENIS, 02 24 Susitikimas „Dainininką, režisierių Rostislavą Andrejevą prisimenant“, 15:00 Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos...
„Merkurijus“: Vasaris ‘2017
Vasarį „Merkurijaus“ lentynos persikraustė į Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrių, kuris taip pat pateko į naujausią...
Maršrutas vasario 20-23 dienoms
R. Požerskis. „Atlaidai“ PIRMADIENIS, 02 20 Paskaita „Augalų komunikacija“, 14:00 VDU Kauno botanikos sodas , Ž. E. Žilibero gatvė...
Armėnija Pelėdų kalno papėdėje
Vyresnioji lietuvių karta puikiai pažįsta Armėniją. Svetingumu garsėjanti šalis palikdavo neišdildomą įspūdį keliautojams. Tai galėtų patvirtinti ir kaunietė Ema...
Maršrutas vasario 24-25 dienoms
PENKTADIENIS, 02 24 Susitikimas „Dainininką, režisierių Rostislavą Andrejevą prisimenant“, 15:00 Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos...
„Merkurijus“: Vasaris ‘2017
Vasarį „Merkurijaus“ lentynos persikraustė į Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrių, kuris taip pat pateko į naujausią...
Maršrutas vasario 20-23 dienoms
R. Požerskis. „Atlaidai“ PIRMADIENIS, 02 20 Paskaita „Augalų komunikacija“, 14:00 VDU Kauno botanikos sodas , Ž. E. Žilibero gatvė...
Armėnija Pelėdų kalno papėdėje
Vyresnioji lietuvių karta puikiai pažįsta Armėniją. Svetingumu garsėjanti šalis palikdavo neišdildomą įspūdį keliautojams. Tai galėtų patvirtinti ir kaunietė Ema...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Plytnikaitė, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Tautvydas Stukas, Vaidas Petrulis