Trečiojo amžiaus universitetas: kai dėstytojai jaunesni už studentus

Studentauti ar studijuoti – tokio klausimo šiame universitete, matyt, neišgirstum. Kaip ir bandymo išsisukti nuo atsiskaitymo ar istorijos apie tai, kodėl pramiegojai paskaitą. Šio universiteto dėstytojai net nesiskundžia mažais atlyginimais, nes jų paprasčiausiai negauna – darbas čia savanoriškas. Lietuvoje šio universiteto paskaitas studentai lanko jau daugiau nei 20 metų. Skamba neįtikėtinai?

Šiek tiek konteksto: Trečiojo amžiaus universitetas (angl. University of the Third Age arba U3A, toliau tekste – TAU) yra tarptautinė iniciatyva, pradėta 1973 m. Tulūzoje, Prancūzijoje. Kas tas „trečiasis amžius“? Tai labiau periodas nei konkretūs metai gimimo liudijime. Arba, kaip sako vienas universiteto apibrėžimų, laikas, kuomet vaikai jau užauginti, o darbai – nudirbti. Kartu, rašant apie TAU, dažnai vartojama frazė „universitetas visoms amžiaus grupėms“, o tarp daugybės gerųjų iniciatyvos savybių pabrėžiama vyresnio amžiaus žmonių integracija į visuomenę.

Lietuvos TAU 1995-aisiais įsteigė medicinos mokslų daktaras, Nepriklausomybės akto signataras Medardas Čobotas, jo vardu universitetas vėliau ir pavadintas. Kauno apskrityje veikia keliolika TAU fakultetų – Dizaino, Sveikos gyvensenos, Dailės, Turizmo, Teisės, Anglų kalbos, Teatro ir muzikos… Kuris ir kodėl populiariausias, mums papasakojo TAU Kauno apskrities filialo direktorė prof. Nijolė Petronėlė Večkienė – asmenybė, savo mintimis ir darbais mokytis ir tobulėti tikrai galinti įkvėpti kiekvieną.

Kokie ryšiai su TAU Jus siejo iki užimant vadovės poziciją?

Teorinė ir praktinė patirtis, sukaupta dirbant profesinės edukologijos ir socialinės gerontologijos srityse. Šia prasme reikšmingi įvykiai mano gyvenime susiję su dalyvavimu švietimo reformos darbuose: rengiant Lietuvos švietimo koncepciją, dirbant Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriuje vedėjo pavaduotoja švietimui, dėstant KTU Administravimo fakultete švietimo vadybos dalykus, nuo 1997 m. įgyvendinant socialinių darbuotojų rengimo programą VDU, vykdant socialinės gerontologijos projektus, pastaruosius penkerius metus Kauno Panemunės senelių namuose įgyvendinant kvalifikacijos tobulinimo programas, organizuojant konferencijas senėjimo tematika.

Kai 1997 m. buvau pakviesta dirbti VDU Socialinės rūpybos profesinių studijų centro direktoriaus pavaduotoja, socialinio darbo profesija intensyviai vystėsi. Tai buvo įdomus, iššūkių kupinas laikas. Pirmieji Lietuvoje socialinio darbo magistrai, centro absolventai, aktyviai įsitraukė į socialinio darbo studijų plėtotę VDU ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kūrė ir įgyvendino inovacijas socialinio darbo praktikoje, vykdė tyrimus, rengė disertacijas, organizavo tarptautines konferencijas ir vasaros mokyklas.

Reikšmingiausias minėto proceso bruožas, mano nuomone, buvo bendradarbiavimas, kuris užtikrino studijų, praktikos ir tyrimų vienovę. Ypatingą tokio bendradarbiavimo raišką patiriu ir TAU veikloje. Prieš 22 metus Vilniuje buvo įkurtas pirmasis TAU. Šiandien savanorystės ir bendradarbiavimo dėka turime išplėtotą TAU tinklą visoje Lietuvoje. Aktyvus šio tinklo narys yra ir Kaune veikiantis TAU, įkurtas prieš 18 metų.

Gruodį bus metai, kaip vadovaujate Kauno apskrities TAU. Kokiais jau nuveiktais darbais labiausiai džiaugiatės?

Ateiti į naują ugdymo organizaciją, ir dar dėl vadovavimo, nėra paprasta. Reikia laiko, kad susivoktum, kokie tikslai, kokie interesai, kokie santykiai ir procesai būdingi šiam socialiniam dariniui. Todėl labiausiai džiaugiuosi tuo, kaip kolegos mane priėmė, ta pagalba ir palaikymu, kurį patyriau ir patiriu. Džiaugiuosi, kad visada galiu pasitarti su buvusia direktore dr. Janina Andriušiene, kurios išmintis ir ramybė yra neįkainojama. Džiaugiuosi bendravimu su fakultetų dekanais, jų atsakomybe, kūrybiškumu, atvirumu ir iniciatyva. Visa tai paskatino inicijuoti naują – Bendruomenės studijų fakultetą.

Papasakokite, ar teko bendrauti su pačiu Medardu Čobotu? Kaip manote, dėl kokių priežasčių būtent šis žmogus įkūrė TAU Lietuvoje?

Bendrauti su Medardu Čobotu neteko, dėl ko apgailestauju. Manau, kad tai buvo žmogus, savo asmeniniu pavyzdžiu parodęs, koks svarbus gali būti profesionalo ir piliečio vaidmuo valstybės ir jos kultūros kūrimo ir išsaugojimo procese, žmogus, įgyvendinęs savo misiją. Jo darbai, TAU įkūrimas ir vadovavimas jam reikšmingai prisidėjo prie socialinės gerontologijos plėtotės Lietuvoje. Ši mokslo ir praktikos sritis reikšminga ne tik dėl visuomenės senėjimo reiškinio, bet ir dėl kartų dialogo išsaugojimo problematikos.

Teko skaityti, kad gausiausias TAU fakultetas – Turizmo. Kaip manote, kodėl taip yra? Ar senjorai stengiasi atsigriebti už tai, kad jų jaunystės metais keliauti už Lietuvos ribų buvo daug sunkiau?

Manau, kad TAU pasirenka smalsūs, žinių siekiantys, aktyvūs žmonės, kuriems šis amžiaus laikotarpis yra galimybė išmokti ir patirti naujų dalykų, kuriems anksčiau nebuvo laiko ar galimybių. Turizmas šia prasme yra ypatinga pažinimo forma. Taigi, kodėl kelionių po Rytų Europos šalis nepapildžius kelionėmis po Vakarų Europos šalis?

Tačiau taip pat gausiai lankomi ir kitų fakultetų – Literatūros, Teisės, Sveikatos, Teatro ir muzikos, Humanitarinių ir socialinių mokslų (Kėdainiuose), Teologijos – užsiėmimai. Sulaukiame daug pageidavimų steigti naujus fakultetus, naujas programas, plėtoti diskusijų, praktinės kūrybinės veiklos galimybes.

Kaip kaunietiškasis ir Lietuvos TAU apskritai atrodo pasaulio kontekste? Ar dažnai tenka bendrauti su kitų šalių universitetais, kuo ypatingi mūsiškiai?

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, TAU veikla orientuota į mokymąsi visą gyvenimą. Šia prasme lietuviškas ir kaunietiškas TAU panašūs į kitose šalyse veikiančius universitetus. Tačiau statuso, TAU vaidmens ir atsakomybės senėjančioje visuomenėje supratimo prasme kartais jaučiamės skirtingi. Čia svarbu nepamiršti, kad kalbame apie nevyriausybines organizacijas. Viena vertus, TAU veiklos organizatoriai galėtų laikyti save novatoriais ir atrepreneriais, nes tik dėl jų pasiryžimo ir gebėjimų šios organizacijos veikia ir auga. Kita vertus, klausytojų motyvacija, entuziazmas ir reiklumas yra pagrindinis šių organizacijų gyvybės šaltinis.

Tarptautinis bendravimas nėra pakankamai išvystytas, jam būdingas fragmentiškumas, ir tai sietina su TAU išteklių tema. Tolesnės plėtros, taip pat ir tarptautinio bendradarbiavimo prasme TAU reikšmingi du pastarųjų metų įvykiai. Pirma, įkurta Nacionalinė TAU asociacija, kurios veikla užtikrina produktyvesnį universitetų bendradarbiavimą organizuojant bendrus renginius, pasidalijant patirtimi ir ištekliais, dalyvaujant nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Antra, naujai priimtas Neformalaus ugdymo įstatymas ne tik reglamentuoja TAU veiklą, bet ir sukuria prielaidas TAU vaidmens bei galimybių plėtotei Lietuvoje ir pas mus Kaune.

tau-3

Fakultetai įsikūrę mokymosi įstaigose, muziejuose – ar šios įstaigos patalpas suteikia neatlygintinai? Galbūt „skolina“ dėstytojus?

Sakyčiau, kad išskirtinis TAU bruožas, taip pat ir mūsiškių ypatingumas yra bendruomeniškumo bei savanorystės raiška, gebėjimas telkti vietinius išteklius. Dėstytojai, organizatoriai, fakultetų dekanai, direktorato nariai dirba neatlygintinai. Dėl Kauno miesto savivaldybės ir pačių mus priimančių organizacijų palaikymo turime kur organizuoti fakultetų darbą. Manau, kad reikšminga tai, jog mus priima mokymosi įstaigos, muziejai, „Tautos namai“, kitos nevyriausybinės organizacijos. Šių organizacijų darbuotojai iš tiesų dažnai tampa ir mūsų dėstytojais.

Planuojame išplėsti mus priimančių organizacijų tinklą. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais veiklą pradeda naujas, Bendruomenės studijų fakultetas. Jam duris atvėrė Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas, siekiame užmegzti bendradarbiavimą su V. Adamkaus biblioteka-muziejumi, Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Tikimės, kad Kaune turėsime patalpas universiteto veiklai organizuoti ir administruoti.

TAU pelnė Europos piliečio apdovanojimą – ką jis reiškia universitetui, jo darbuotojams ir studentams?

Tai tarsi atsako į klausimą apie tai, kaip Lietuvos TAU atrodo pasaulio kontekste. Kartu mums tai ir pripažinimas ilgametės savanoriškos veiklos reikšmingumo valstybės lygmeniu, paskatinimas aktyviau plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir tikslingai dalyvauti kuriant mokymosi visą gyvenimą praktiką. Tokiam procesui realizuoti būtina mokymosi ir pagalbos besimokantiesiems dermė.

Manau, kad minėtas apdovanojimas reiškia, jog TAU įvertintas kaip tokios mokymosi kultūros dalyvis, kaip besimokanti organizacija. Šia prasme galime būti naudingi ir mūsų besimokančiam miestui – Kaunui.

Įdomu – studentų TAU reikia ieškoti, o gal kaip tik tenka vykdyti atranką, nes norinčių – per daug, nei galima aptarnauti? Apskritai ar yra kokie nors kriterijai, kuriuos turi atitikti studentai – vidurinis išsilavinimas, kalbų mokėjimas?

TAU yra atviras visiems, kurie nori mokytis, – tai vienintelis kriterijus. Studentų ieškoti nereikia. Kartais studentų pasirinkimą riboja patalpos, tačiau tai, kad galima pasirinkti kitą fakultetą, dalinai šią problemą išsprendžia. Atranka vykdoma tik Anglų kalbos fakultete, siekiant suskirstyti pagal kalbos mokėjimo lygius ir išlaikyti optimalų besimokančiųjų grupės dydį.

Dažniau TAU renkasi vyrai ar moterys? Kaip manote, kodėl?

Klausimas yra įdomus, tačiau atsakyti į jį konkrečiai neįmanoma, kol neturime apklausos rezultatų. Galima tik svarstyti, kad galbūt tai galėtų būti susiję su bendra tendencija – socialinio pobūdžio veiklą renkasi dažniausiai moterys. Galima teigti, kad TAU vadovai ir organizatoriai taip pat daugiausia moterys – todėl vyrų mokymosi poreikiai neatliepiami. Bet kokiu atveju šis klausimas yra esminis galvojant apie TAU ateities planus.

Skaitant apie TAU teko rasti apibūdinimą „amžini studentai“ – tai yra, žmonės, baigiantys vieną fakultetą ir pradedantys studijas jau kitame. Ar skatinate tokį visapusišką domėjimąsi įvairiomis temomis, ar tai – jau pačių studentų iniciatyva? Beje, kokia dalis jų grįžta?

Kaip minėjau, TAU yra atviras visiems, kurie nori mokytis, o klausytojai gali laisvai pasirinkti. Taigi galima mokytis ne tik viename fakultete (suderinus laikus), galima pereiti iš fakulteto į fakultetą ir taip tęsti studijas. Tai gana dažnas reiškinys. Kalbant apie grįžimą, nemaža dalis studentų grįžta – į naują fakultetą, kartais į tą patį, kurį lankė prieš tai, nes temos kinta, kinta ir dėstytojai.

Organizuodami fakultetų veiklą siekiame atliepti skirtingus klausytojų interesus. Jie yra ir naujų temų, veiklų ar programų užsakovai, kurias inicijuojame pagal galimybes.

Kaip dažnai vyksta TAU paskaitos, kiek metų trunka kursas? Ar būtina „pilnu etatu“ būti senjoru, ar vis dėlto įmanoma studijas derinti sudarbu?

Fakultetai veikia gana autonomiškai. Kai kurių fakultetų studijų programos skirtos mokytis vienus metus. Kitų, pavyzdžiui, Teisės fakulteto, užsiėmimai organizuojami atsižvelgiant į pagrindinių teisės studijų programą. Pernai studijas baigė grupė, ketverius metus studijavusi teisę. Anglų kalbos fakulteto studijų laiką reglamentuoja kalbos mokėjimo lygiai.

Užsiėmimai vyksta po pietų, kartą į savaitę arba kas antrą savaitę, nors kai kada įgyvendinant projektinį sumanymą susitinkama dažniau. Taigi dirbantys senjorai gali suderinti ir studijas, ir darbą.

Ką reikėtų daryti norint taptu TAU dėstytoju, galbūt net inicijuoti fakultetą? Ar būtina dėstymo patirtis? Ar dėstymas TAU – savanoriškas darbas?

Kaip ir visa veikla, taip ir dėstymas TAU – savanoriškas darbas. Todėl kiekviena iniciatyva sveikintina. Laukiame tų, kurie norėtų dėstytojauti, – dalytis patirtimi ar naujais tyrimo rezultatais, džiaugiamės, kai muziejai kviečia dalyvauti edukacinėse programose, kai kolegos pasiūlo naują programą ar naujo fakulteto idėją.

Dėstymo patirtis pageidautina, tačiau manau, kad asmuo, neturintis šios patirties, tačiau nusprendęs pasiūlyti savo programą ir pasirengęs tapti andragogu, tikrai galėtų įsijungti į mūsų veiklą.

Beje, ar dėstytojų amžiaus vidurkis žemesnis už studentų?

TAU dėstytojai yra įvairių kartų atstovai, tuo labai džiaugiamės. Kalbant apibendrintai – dėstytojai jaunesni už studentus, ir tai puiki galimybė plėtoti kartų dialogą.

Mokymasis visą gyvenimą – puiku, o kaip su mokslo pritaikymu praktiškai? Gal galite pasidalyti sėkmingais, įdomiais pavyzdžiais, kaip senjorai visiškai pakeitė savo gyvenimą įgiję naujų žinių?

Šis klausimas labai įdomus – akivaizdžiai reikalaujantis kokybinių tyrimų. Manau, kad tai galėtų būti atskira tema, kuriai reikėtų specialiai pasiruošti.

Remdamasi savo patirtimi, galiu pasakyti, kad mokymasis suteikia naujų žinių ir keičia požiūrį į save ir pasaulį, mažėja kaltinimų, atsiranda daugiau optimizmo, ieškoma galimybių. Dirbantys studentai sako, kad tai yra kaip poilsis nuo rutinos ir įtampų.

Trečiojo amžiaus universitetas Kaune 

Pašnekovę kalbino Kotryna Lingienė
Artūro Bulotos nuotr.
Interviu publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. lapkričio nr.

Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.