Ar Kauno tarpukario architektūra taps aktuali?

Anot urbanistikos klasiko Kevino Lyncho, tikrasis miesto įvaizdis yra ne kas kita kaip individualių miesto įvaizdžių suma. Panašiai galėtume apibūdinti ir paveldą. Vargu ar būtų prasminga neigti oficialiųjų paveldo sąrašų ir įvertinimų svarbą. Antai Kauno tarpukario architektūra ne per seniausiai papildė Europos paveldo ženklu pažymėtų vietų sąrašą. Tai svari priežastis pasidžiaugti. Tačiau egzistuoja ir individualūs reikšmių žemėlapiai. Nėra abejonės, kad būtent pastarieji taptų puikiu dokumentu, nusakančiu unikalią miesto dvasią, nuolat besikeičiantį jo charakterį.

Nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais oficialiuose dokumentuose ir strategijose vis dažniau pasitelkiama sąvoka „paveldo bendruomenė“. Taip į paveldo kūrimo ir saugojimo procesus siekiama įtraukti žmones, tiesiogiai susijusius su atminties vietomis. Pagrindiniu tikslu dažniausiai įvardijamas bandymas nutiesti kuo platesnius tiltus, jungiančius oficialiosios paveldosaugos profesionalų keliamus tikslus ir kasdienybės lūkesčius. Neblogi šios pozicijos pavyzdžiai – pasaulio paveldo vietovės, kurioms privalomi integruoti valdymo planai. Jie kuriami, o vėliau ir prižiūrimi, sujungiant profesionalų darbą ir bendruomenes. Svarbu, kad sėkmės istorijos šiame procese nebūtinai susijusios su turistų gausiai lepinamomis vietomis.

Kauno tarpukario architektūrinis palikimas taip pat turi kone visus bruožus tapti idealia integruotos paveldosaugos laboratorija. Šiandien Kaune yra daugiau nei 6 000 statinių, kurie pastatyti tarp dviejų pasaulinių karų. Ne kiekvienas jų unikalios architektūros. Bet dauguma turi unikalias istorijas, yra stilingi. Ši visuma kuria savitą Kauno pasakojimą. Tai miestas, kuriame bemaž per dešimtmetį iškilo moderni Europos valstybės sostinė. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio toks didžiulis pastatų skaičius gali tapti sunkiai pakeliama našta miestui, kuris turi gyventi šiandienos poreikiais. Tačiau ar trūkumas negali tapti pranašumu? Manykime, kad gali. Nesupainiojama istorija, kuri paliečia kone visą miestą, yra aiškus ženklas, kad šio palikimo įprasminimas negali būti siejamas su tradicinėmis paveldosaugos strategijomis. Tai paprasčiausiai neveikia. Būtina ieškoti individualaus sprendimo. Taigi, kaip ir anuomet – kuriant sostinę, taip ir šiandien – įprasminant šį milžinišką ir unikalų palikimą, vienintelis įmanomas kelias – oficialiosios paveldosaugos ir bendruomenės sinergija.

Pirmuosius teigiamus paveldo bendruomenių tvirtėjimo ženklus jau galėjome pastebėti. Iniciatyvų, pristatančių tarpukario paveldą įvairiausiais pjūviais, pastaraisiais metais apstu. Atsiranda pirmieji leidiniai, kuriamos įvairios socialinės iniciatyvos, įprasminančios savo požiūrį socialiniuose tinkluose ir miesto erdvėse. Tad galime pasidžiaugti, kad žengtas pirmasis tvirtas žingsnis žadinant susidomėjimą. Vis dėlto šiuo metu vykstančius procesus galima pavadinti žvalgomaisiais. Visi jie stokoja tarpusavio sinergijos ir, svarbiausia, apčiuopiamesnės įtakos miesto raidai. Taip, Kaune (ir apylinkėse) naujam gyvenimui prikeltas jau ne vienas objektas. Tačiau tai dar netapo masiniu reiškiniu. Mieste tebebado akis bemaž apleisti „Pažangos“ ir „Pienocentro“ rūmai, Centrinis paštas, priežiūros stokojantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Ekonominės problemos tokiais atvejais visuomet minimos kaip esminės. Tik ar visuomet taip yra? Siekiant staigių pokyčių – galbūt. Tačiau, galvojant apie ilgalaikius procesus ir tvarią raidą, kur kas svarbiau aiškiai suvokti ir apibrėžti, kokiems miesto tikslams šį paveldą galėtume pasitelkti. Ne tik sutvarkydami, bet ir pritaikydami. Būtent naujosios funkcijos ir miesto raidos vizija turėtų būti diskusijos ašis. Europos paveldo ženklas, UNESCO dizaino miesto titulas, siekis tapti Europos kultūros sostine ar netgi ambicingas sumanymas pamatyti Kauną UNESCO pasaulio paveldo sąraše – akivaizdžios užuominos apie plačias galimybes, kurios dar turi įgyti konkrečių tikslų pavidalą.

Jei prisiminsime Pasaulio paveldo vietovių praktiką, pirmas uždavinys norint žengti toliau – nuolat veikiantis koordinacijos centras. Platforma, kurioje bendroms diskusijoms, idėjų dirbtuvėms susitiktų įvairių sričių profesionalai, savininkai, paveldo bendruomenė, kultūros iniciatyvų atstovai. Gyvenant ne totalitarinėje valstybėje, diskusija ir kompromisas – vienintelė patikima strategija. Ar suderinsime savo verčių žemėlapius, kaip suvoksime autentiškumą, kokios būtinos adaptacijos, suteikiančios erdvės pokyčiams, o kur kompromisų būti negali – visa tai klausimai, kurie turėtų tapti individualios strategijos ašimi. Tik taip galime suteikti prasmę beasmeniams ir oficialiems vertingųjų savybių sąrašams. Ne veltui yra sakoma, kad kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą.

Teksto autorius dr. Vaidas Petrulis
Fotografija iš kaunas2022.eu

Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. spalio nr., rubrikoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

kaunas2022

„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Atnaujintuose A. ir P. Galaunių namuose – tarpukario interjerus pristatanti paroda
Pasitinkant valstybės šimtmetį, A. ir P. Galaunių namai kviečia užsukusius pasinerti į svaigų, „džiazuojantį“ tarpukario kasdienybės ritmą, dalytis žiniomis,...
Mėnesio tema. Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo...
Naujas miesto suvenyras primena apie žymiausią iš Kauno kilusį menininką
Kaip manote, kas yra žymiausias visų laikų kaunietis? Susiaurinus klausimą iki meno ir kultūros srities nedaug konkurentų turėtų Jurgis...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Atnaujintuose A. ir P. Galaunių namuose – tarpukario interjerus pristatanti paroda
Pasitinkant valstybės šimtmetį, A. ir P. Galaunių namai kviečia užsukusius pasinerti į svaigų, „džiazuojantį“ tarpukario kasdienybės ritmą, dalytis žiniomis,...
Mėnesio tema. Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo...
Naujas miesto suvenyras primena apie žymiausią iš Kauno kilusį menininką
Kaip manote, kas yra žymiausias visų laikų kaunietis? Susiaurinus klausimą iki meno ir kultūros srities nedaug konkurentų turėtų Jurgis...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.