Cinamonas, kardamonas ir gvazdikėlis

2000-aisiais Binish Kuruvilla paliko savo namus Indijoje, Keralos valstijoje. Jei trumpai, šiandien jis – Vasario 16-osios gatvėje veikiančio indiško restorano „Moksha“ savininkas, taip pat jo, kaip operatoriaus asistento, pavardė imdb.com įrašyta prie Lietuvoje filmuotos juostos „Pasipriešinimas“ (angl. Defiance). Istorijų šiame žurnale stengiamės netrumpinti, tad kviečiame paklausyti Binish, beje, kalbančio penkiomis kalbomis, minčių apie maistą, Indiją, kiną, turgų ir gyvenimo ritmą.

Indija–Lietuva. Kaip viskas įvyko?

Gimiau Keraloje, pietų Indijoje, valstijoje, kurios krantus skalauja Arabijos jūra. Pavadinimas „Kerala“ gali būti verčiamas kaip „kokoso medžių kraštas“, ir tai gana tiksliai apibūdina mano valstijos virtuvę. Ją ir bandau pristatyti restorane „Moksha“. Kadangi keralietiškajai artima tajų virtuvė, nevengiu ir jos elementų.

Indiją palikau, nes nusprendžiau studijuoti Estijoje – Taline įgijau kinematografijos magistro diplomą. Ieškojau kuo didesnio kultūrinio šoko, todėl pasirinkau ne, pavyzdžiui, Čekiją, kur klimatas vis tiek labai „metropoliškas“. Apie Estiją sužinojau perskaitęs straipsnį žurnale „Reader’s Digest“ – mane sudomino, taip ir atsidūriau ten.

Talinas man labai patiko ir vis dar patinka. Išvykau, nes susituokiau su lietuvaite, kuri taip pat studijavo mano universitete. Porą metų gyvenome Vilniuje, čia dirbau Lietuvos kino studijoje. Kaune kino rinka nedidelė, tad persikraustęs čia ir neradęs vietų, kuriose galėčiau skaniai pavalgyti, nusprendžiau atidaryti savo restoraną. Esu studijavęs ir viešbučių vadybą, tad ši sritis man taip pat labai artima.

Portretai_kultura_20160825_0125

Ar gaminti išmokai iš savo šeimos? Dažnai grįžti į Indiją?

Ne, išmokau studijuodamas. Be abejo, mano mama – nuostabi virėja, man skanu viskas, ką ji pagamina. Aplankau namiškius kartą per metus, kai Lietuvoje žiema. Kadangi Indija – labai didelė, kaskart stengiuosi ir pakeliauti, nes iki šiol dar nesu visur buvęs. Ji mane stebina kaskart.

Ar populiaru Indijoje studijuoti maisto gaminimą? Ar šias studijas renkasi užsieniečiai?

Tikrai taip, ypač ajurvedinę virtuvę. Indijoje maistas laikomas vaistais. Kiekvienam kūnui tinka vis kitoks maistas. Šis mokymas vis populiarėja.

Savo restorane remiesi ajurveda?

Taip, šiek tiek. „Mokshoje“ meniu skirtas pirmą kartą ateinantiesiems. Pažįstu apie 20 žmonių, kurie jo net neatsiverčia, – tiesiog ateina ir papasakoja man, ko norėtų. Tai ir pagaminu.

Ar prieskonius vežiesi iš Indijos?

Tiesą sakant, iš Didžiosios Britanijos. Taip daug paprasčiau. Perku internetu, kokybė garantuota, mažai „popierizmo“. Žinoma, kai ką atsivežu grįždamas iš Indijos.

Be kokių prieskonių negalėtum gyventi?

Cinamonas, kardamonas, gvazdikėlis – man artimiausi šie.

Kokie žmonės užsuka į „Mokshą“?

Labai įvairūs. Nemažai užsieniečių, taip pat su indiška virtuve susipažinti nusprendusių lietuvių. Siūlome ir aštraus maisto, ir vegetariškų bei veganiškų patiekalų. Smagu, kad Kaune atidaromi dar du indiški restoranai – pirmasis, Vilniaus gatvėje, jau veikia, antrasis yra dabar kuriamas prie Istorinės Prezidentūros.

Portretai_kultura_20160825_0137

Ar jautiesi Indijos, tiksliau, Keralos ambasadoriumi? Ar pristatai savo kultūrą kitais būdais, ne tik restorane?

Ne, nesu ekstravertas… Tiesa, indų bendruomenė Kaune ne tokia ir maža – per 300 žmonių. Daugelis jų – studentai. Į „Mokshą“ jie užsuka per įvairias šventes ar tuomet, kai Kaune vieši jų tėvai. Kasdien maitintis restorane, manau, jiems per brangu.

Restoranas veikia jau keletą metų ir yra vienas geriausių Kaune pagal ne vieną įvertinimų sistemą. Ar turėjai tokių ambicijų jį atidarydamas?

Žinoma, norisi būti geriausiam savo srityje – nebūtinai tik Kaune. „Moksha“ tikrai nėra tipiškas indiškas restoranas. Negaminame pagal klasikinius receptus, verčiau juos interpretuojame, naudojame daug vietinės produkcijos.

Lokalizuota Indija… papasakok apie tai daugiau!

Jei yra, pavyzdžiui, šviežių šalavijų, gaminu šalavijų, o ne kalendrų čatnį. Čia turiu visas galimybes eksperimentuoti – Indijoje tai būtų daug sudėtingiau. Nuolat keičiame net pagrindinius meniu esančius patiekalus, tad iš esmės negalėčiau įvardyti populiariausių.

Naujų produktų ir tiekėjų randu per draugus, dažniausiai atsitiktinai. Lankausi turguose, mano mėgstamiausias – Žaliakalnio. Susiskambinu su ūkininkais, jie patys dažnai praneša, kai turi kokio naujo derliaus.

Ar kaunietiški turgūs daug ramesni už indiškus?

Aišku, čia daug mažiau chaoso – Lietuvoje apskritai, ne tik turguose. Lietuviai ramesni ir tylesni, taip pat ir jų turgūs. Aš pats labiau mėgstu apsipirkti būtent čia, ne prekybos centruose – taip galiu mokėti tiesiai ūkininkui. Be to, tikiu, kad turgus – ekologiškesnis, nes čia naudojama mažiau pakuočių.

O kaip lietuviškos šventės? Ar labai skiriasi nuo indiškų?

Indijoje svarbiausias švenčių dėmuo yra maistas. Lietuvoje panašiai, tiesa? Skirtumų daugiau matau tarp Estijos ir Indijos. Su Lietuva – daugiau panašumų.

Kokį restoraną atidarytum Keraloje?

Jis greičiausiai būtų visai nepanašus į „Mokshą“. Galbūt vegetariškas. Pats esu beveik vegetaras – jei kokia močiutė su meile pagamina vištienos ir siūlo man paragauti, neatsisakau. Neturiu griežtų taisyklių jokioje gyvenimo srityje.

Portretai_kultura_20160825_0111

Kasmet „Moksha“ išeina vasaros atostogų, tiesa?

Taip. Apskritai manau, kad šventės ir atostogos yra labai geras būdas prisiminti, kad dirbame daugiau, nei reikia. Bankininkų pasaulyje visi turime galybę atsakomybių ir rūpesčių, esame įsitikinę, kad nedirbti – blogai. Bet iš tiesų gerai. „Moksha“ atostogauja tam, kad prisimintų, kodėl dirba. Ir kad tai nėra tik darbas.

Ar Lietuvoje matai savo ateitį?

Šiuo metu noriu būti su dukterimi, jai – aštuoneri. Galbūt, jai paaugus, pasirinksiu šiltesnę vietą. Nenorėčiau pasenti šiaurėje. Noriu bėgioti basas saulės atokaitoje.

Bet apskritai Lietuvos gamta nuostabi. Kai tik turiu laiko, sprunku į mišką. Kaune mano mėgstamiausia vieta yra Panemunės šilas.

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Donato Stankevičiaus nuotr.

Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. rugsėjo nr.

„Mokshą“ rasite Vasario 16-osios g. arba čia.

Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.