Kauno regbis – jo rankose

Balandį Kauno vaikų ir jaunimo regbio klubas „Ąžuolas“ tapo „Žalgiriu“. Klubas rungtyniauja Lietuvos „Top“ lygoje, kuri skaičiuoja dar tik antruosius savo metus. Lygoje – trys Lietuvos ir vienas Latvijos klubas. Skamba… vaikiškai? Bet juk pradėti nuo ko nors reikia.

Gegužę komandos treneriu tapo iš Pietų Afrikos Respublikos atvykęs Siyabulela Mlalandle. Beje, jo tėvynainis Vuyo Zangqa treniruoja mūsų šalies rinktinę, taip pat pamažu besiskinančią kelią į pasaulio sporto elitą. Tai tikrai ne sutapimas, nes Lietuvos regbio federacija bendradarbiauja su pietų afrikiečiais, mūsų žaidėjai netgi vyksta tobulintis į tolimą kraštą, kuriame, kaip sakė mūsų pašnekovas, regbis yra religija, tolygi lietuviškai krepšinio karštinei.

Šįkart su naujai iškeptu kauniečiu, kurį visi vadina Sia, kalbėjomės tik apie egzotišką lietuviams sportą. Kaune, tikėkimės, svečias netrukus apsipras, tad kitą kartą galėsime pakalbėti ir apie miesto reikalus. Bet dabar – stadionas. Beje, jau antroje rugpjūčio pusėje Sia pakvietė iš tiesų užsukti į stadioną. Tikslios informacijos apie „Žalgirio“ varžybas paieškosime kuriame nors socialiniame tinkle.

regbis-1

Kas paskatino iš Pietų Afrikos, kurioje regbis – didis, vykti į tolimą, nepažįstamą ir dar su savo mėgstamu sportu beveik nesusijusią šalį?

Dvejonių, žinoma, buvo. Esu lankęsis vakarų kraštuose, bet rytinėje Europos dalyje nebuvo tekę. Tai buvo iššūkis, o jie man patinka, nes formuoja asmenybę. Komforto zonoje nuobodu, taip nieko neišmoksti. Nauja aplinka – pati geriausia mokykla, patirtis, kurios nenusipirksi. Ateityje turėsiu tokį bagažą, kokį kiti bus tiesiog pražiopsoję.

Lietuvos regbis orientuotas į vystymąsi. Šis etapas labai svarbus, jo neįveikę negalime svajoti apie profesionalųjį sportą. O mane ypač jaudina galimybė dirbti nuo pačios pradžios, ne tik manevruoti laivą, bet ir prisidėti jį statant. Jaučiu, kad Lietuvoje – daug potencialo, kitaip nebūčiau čia atvykęs. Tik reikia greitai veikti, nes laivui reikia plaukti. Regbis populiarėja visame pasaulyje, Lietuva turi būti šio judėjimo dalis.

Regbis Pietų Afrikoje – kaip krepšinis Lietuvoje. Ar susidomėjai šiuo sportu dar vaikystėje?

O, taip. Vos pramerkęs akis. 1995-aisiais Pietų Afrikoje vyko pasaulio regbio čempionatas, jį laimėjome, jau tada suvokiau, kad tai – didinga, jau tada norėjau į stadioną. Įtampa, buvimas komandoje, kritimas ir kilimas – visa tai nuostabu. Regbis – fiziškai sunkus sportas, treniruotis reikia labai daug, kitaip negalėsi mėgautis žaidimu. Taip pat labai svarbūs tarpusavio santykiai, tad vienodai daug dirba ir kūnas, ir protas. Kiekvieną treniruotę laviname skirtingus dalykus – tam, kad kiekvienas atrastų savo vietą komandoje, kad žaidėjai spėtų pažinti vieni kitus.

Ar sunku buvo derinti mokyklą ir treniruotes? Ar pažangi šiuo klausimu Pietų Afrikos švietimo sistema?

Atsakingi asmenys tikrai daro viską, ką gali. Man pasisekė, įstojau į Pretorijos universitetą, o jame sąlygos derinti sportą ir studijas pačios geriausios. Turime aukštų sporto pasiekimų centrą, jame dirba aukščiausio lygio tyrėjai, daktarai, kiti specialistai. Tai suteikia labai daug galimybių sportininkams, žinoma, galutinis rezultatas – jų pačių rankose. Viskas padedama ant lėkštutės, tačiau reikia sugebėti tas galimybes suvaldyti. Reikia prisiminti, kad tu ne toks kaip visi. Tu – sportininkas, tavo studijų draugai – ne.

Kaip tavo gimtinėje sekasi veteranams? Ar turite programų, padedančių integruotis baigus sportinę karjerą?

Tai – jau sudėtingesnis ir gana liūdnas klausimas. Nemanau, kad jis toks tik Pietų Afrikoje, tiesiog ten mačiau situaciją savo akimis. Kai visą save atiduodi regbiui ar bet kuriam kitam sportui, nesunku pamiršti, kad, tarkim, studijuoji. Kai tau sekasi sporto aikštelėje, visa kita nesvarbu, tave lepina, vežioja, nereikia už nieką mokėti. Ypač lengva užsimiršti, jei sporto aukštumų imi siekti būdamas dar visai jaunas. Ką veikti, kai karjera baigsis? Čia, manau, itin didelis vaidmuo tenka šeimai. Jie turi įtikinti, kad regbis – dar ne visas gyvenimas, nors, be abejo, argumentai dažnai neveikia. Kai sportininkai, pavyzdžiui, patiria traumą ir negali žaisti metus, tuomet gana dažnai susimąsto, ką gi reikės veikti, kai traumos nebegis.

Organizacijos prisistato, kai apie problemą sužino visi. Manau, reikėtų su sportininkais dirbti visą laiką, fiksuoti jų geriausias savybes ir ieškoti būdų jas pritaikyti už stadiono ribų. Juk, akivaizdu, jei atletui taip gerai sekasi, jis turi kažką tokio. Tereikia pakreipti energiją kita linkme.

regbis-6

Tavo energija – regbis. Kaip supratai, kad gali ir treniruoti kitus?

Tiesą sakant, tai niekada nebuvo mano planas. Vis dėlto sistemingai to link ėjau. Jau 12-metį mane treneris veždavosi į provinciją, kur skleisdavome regbio dvasią. Ten reikėdavo vertėjauti, nes Pietų Afrikoje – 11 oficialių kalbų, visų mokėti praktiškai neįmanoma. Netrukau pastebėti, kad versdamas trenerio nurodymus pridedu ir šį tą savo, kad man sekasi! Net gaudavau už tai pinigus.

Jau ėmęs žaisti klubuose, visuomet padėdavau į komandą integruotis naujiems žaidėjams. Laikiau tai savo pareiga – trenerio darbas juk yra suvaldyti visą komandą, kurios stiprybė – darna, tad man buvo aktualu, kad naujokai adaptuotųsi kuo greičiau. Norėjau žaisti!

Turėjau ir daugiau panašių „pusiau trenerio“ patirčių, o pirmasis tikras kontraktas atsirado tuomet, kai tikrai ieškojau darbo, – buvau baigęs universitetą ir įsivaizdavau, kad eisiu į kokį biurą. Vis dėlto regbis taip ir nedingo iš akiračio.

Ar egzistuoja regbio chuliganai – na, tokie kaip futbole?

Nesu su to liudijęs nei viename, nei kitame sporte. Futbolą mėgstu, žiūriu varžybas per televiziją, bet eiti į stadionus neturiu laiko. O regbyje tokių dalykų nebūna, tai – džentelmenų sportas. Nesu matęs besimušančių gerbėjų – nei Lietuvoje, nei Pietų Afrikoje, nors, aišku, stadione aistrų kyla ohoho kokių.

Minėjai, kad vaikystėje teko ir pavertėjauti. Kiek kalbų moki?

Anglų, afrikanų, zulų ir kosų – tai mano gimtoji kalba. Mano šalyje jų, kaip jau sakiau, 11. Angliškai pramokau gana anksti, nes tėvai leido į angliškas mokyklas. Apskritai Pietų Afrikoje anglų – itin paplitusi, kai kuriuose regionuose jos ir vietinių kalbų pasiskirstymas net 50 prie 50, kitur – 20 prie 80.

Sportas, matyt, 12-oji kalba?

Tikrai taip. Visame pasaulyje. Štai neseniai teko treniruoti du brazilus. Aš nemoku portugališkai, jie – angliškai, bet kai judesį iliustruoji žodžiu, ir atvirkščiai, viskas daug paprasčiau. Aišku, būtina visiems gerai išmanyti žaidimą.

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė
Fotografavo Artūras Bulota

Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. rugpjūčio nr.

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.