Kaunas be sienų. Kur baigiasi miestas ir prasideda rajonas?

Kalbant faktais, Kauno rajonas yra 87 168 gyventojų turinti teritorija, į kurią patenka 3 miestai, 10 miestelių ir 370 kaimų, it žiedas juosiančių Kauno miestą. Tačiau kaip iš tiesų suprantame šiandienį rajono identitetą ir ką jis mums reiškia? Ar tai nuošalūs tuštėjantys kaimai? Ar reikšmingi susisiekimo centrai, laisvoji ekonominė zona, industrija ir modernūs ūkiai? O gal naujos augančios kauniečių namų kolonijos? Dėl besiplečiančio Kauno rajono identiteto ir urbanizacijos, taip pat padidėjusio gyventojų mobilumo, susisiekimo ir kasdienės gyventojų migracijos nubrėžti liniją tarp miesto ir rajono tampa ne taip lengva ir todėl aktualėja vieno – didžiojo – Kauno idėja. Regiono be periferijos, kuriame rajono ir miesto interesai yra ne opozicija, bet papildo vienas kitą, kuriame įgyvendinami bendri strateginiai sprendimai, lengviau pasiekiamos kokybiškos kultūros ir laisvalaikio paslaugos.

Bendrystė, o ne sienų statymas, tampa įprasta praktika ir kultūros sferoje – Pažaislio muzikos festivalis, renginiai „Kaunas Jazz“, „Kaunas photo“ jau vyksta Kauno rajone. Į Raudondvarį vilioja naujas traukos taškas – pilies komplekse veikiantis meno inkubatorius, moderniai įrengtos renginių salės ir muziejus, kuris pastaraisiais metais pažėrė lankytojams daug plačiai žinomų meno klasikų, kaip Salvadoro Dali, Marco Chagallo, Edgaro Degas, grafikos parodų ir kiekvieną vasarą kviečia į žemės meno festivalį pilies parke. Maloniu kauniečių įpročiu jau tapo kasmet apsilankyti bardų festivalyje „Akacijų alėja“, Kulautuvoje (šiemet festivalis vyko liepos 2 d.), o Zapyškyje kelios dešimtys tūkstančių apylinkių gyventojų kiekvieną gegužę renkasi į aitvarų šventę.

Administracijų lygmeniu partnerystės pavyzdžiu tapo miesto ir rajono savivaldybių sutarimas dėl bendro siekio gauti Europos kultūros sostinės vardą (skaitant šį numerį, jau bus paaiškėję, kaip palankiai šiuos ketinimus birželio pabaigoje įvertino tarptautinė komisija). Tai projektas, kurio programa išsilietų net į tolimus rajono pakraščius, o aktualizuojamos temos paliestų visam regionui svarbius klausimus.

Sujungti krantus

Visam regionui aktuali tema – mūsų santykis su upėmis, išsivagojusiomis miesto ir rajono arterijomis. Po ilgų aklai pragmatinės urbanistikos dešimtmečių šiandien esame visiškai izoliuoti nuo savo upių, kurios prarado savo istorines funkcijas. Miesto ir rajono vizija bendra – plėsti ir stiprinti upių turizmą, atrasti naujų aspektų ir išnaudoti jau dabar upių teikiamą naudą, atkreipti dėmesį ir šalinti progresuojančios urbanizacijos įtaką upių kraštovaizdžiui ir atkurti upių reikšmę Kauno (didžiojo Kauno) identitetui. Švartuosimės naujose miesto ir priemiesčių prieplaukose, susigrąžinsime pakrantes, stebėsime atlikėjų ir režisierių įkūnytą naujojo Kauno legendos gimimą ant upių vagose įrengtų scenų.

Pralaužti fortus

Nuo jo įkūrimo iki pat XX a. Kaunas turėjo fortifikacinę reikšmę, kurią, sakoma, atspindi ne tik miesto pavadinimas (ten, kur kaunas), bet kuri yra ir giliai įsiskverbusi į miesto ir rajono gyventojų mentalitetą. Iš čia ir Kauno rajono herbas, kuriame vaizduojamas skydas, saugantis Kauno miestą nuo pavojų (nuoroda į žiedinį rajono išsidėstymą aplink Kauno miestą). Kauno tvirtovę, kurios įtvirtinimų kompleksas aprėpia rajono ir miesto teritorijas, sudaro ne tik devyni fortai, bet ir daug įvairių kitos paskirties objektų: baterijos, kazematai, sakraliniai, gyvenamieji, sandėliavimo pastatai, kurių kompleksas formuoja unikalų militaristinį Kauno paveldo sluoksnį. Didžiuojamės šiuo paveldu, tačiau norime griauti kovingojo miesto stereotipus, paversdami gynybinį diskursą – kultūriniu, ir puoselėdami atvirumą bendrauti. Kai kurie iš minėtų tvirtovės objektų jau yra reanimuojami ir adaptuojami naujoms funkcijoms, aktyviai talkinant aplinkinėms bendruomenėms, kai kurie – neprižiūrimi ir kelia grėsmę žmonių saugumui. Aktỹvios iniciatyvos Europos kultūros sostinės kontekste taps pavyzdžiu naujoms akcijoms, skirtoms gaivinti paveldui ir panaudoti jį bendruomenės reikmėms; šioms akcijoms subursime aplinkinius gyventojus ir kūrybininkus. Kasmet augantis Kauno maratonas, kurį 2022-aisiais papildys aukštos kokybės bendruomenių ir meninė programa, šiuos ir kitus nepažintus miesto ir rajono taškus įtrauks į unikalų maratono bėgikų maršrutą, sukurtą atskleisti dar neatrastai Kauno įvairovei. Fortų temai skirta tarptautinė konferencija analizuos kitų šalių fortų panaudojimo pavyzdžius.
Aktyvuota dalyvavimo kultūra

2019–2022 metų tikslas – kultūriškai aktyvuoti visus didžiojo Kauno gyventojus, įtraukiant net ir nuošaliausių pakraščių gyventojus kartu kurti ir stebėti kultūros sostinės programos veiksmus. Programoje, kurią pavadinome Gyvoji bendruomenių kultūra, numatoma įsteigti 30–40 kūrybinių laboratorijų tuose regiono taškuose, kurie labiausiai stokoja jaukumo ir dėmesio. Laboratorijose aplinkiniai gyventojai susitiks su kultūros operatoriais iš įvairių Europos šalių, menininkais ir atlikėjais, megs partnerystes su kitų Europos šalių aktyviomis bendruomenėmis ir kartu sieks pozityvių pokyčių savo urbanistinėje ir socialinėje aplinkoje. Gyvojo bendruomeniškumo ir kultūrinio įsitraukimo taškais taps kokybiškai atsinaujinęs kultūros įstaigų tinklas – daugiau kaip 30 miesto ir rajono bibliotekų, 10 Trečiojo amžiaus universiteto fakultetų, esami muziejai ir kultūros centrai.
Kauno, patogiai išsidėsčiusio ne tik savo regiono, bet ir šalies centre (faktas: valandos atstumu Kauną gali pasiekti kone 2/3 šalies gyventojų!), kultūros sostinė turi tapti ne programos autorių, tačiau viso miesto ir regiono gyventojų projektu. Mūsų visų rankose – padaryti šį projektą naudingą ir malonų mūsų regionui ir jo svečiams!

Teksto autorė: Ana Čižauskienė
Foto: „Akacijų alėja“ Kulautuvoje. Wikipedia Commons
Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. liepos nr.

Klausimus ir pasiūlymus Europos kultūros sostinės programai galite siųsti projekto rengėjams. Informacija pasiekiama www.kaunas2022.eu ar Facebook: Kaunas 2022.

„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
„Kaunas 2022“ vizualinio identiteto konkurso laimėtojai: minimalistiška, šiuolaikiška, lankstu
Skelbiami „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai, kuriais tapo prieš kurį laiką „Kaunas pilnas kultūros“ praktiką atlikęs...
Europos kultūros sostinių susitikimas Valetoje: norai, tikslai, galimybės
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė prieš porą dienų grįžo iš Valetos, kuri jau ateinančiais metais taps Europos...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
„Kaunas 2022“ vizualinio identiteto konkurso laimėtojai: minimalistiška, šiuolaikiška, lankstu
Skelbiami „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai, kuriais tapo prieš kurį laiką „Kaunas pilnas kultūros“ praktiką atlikęs...
Europos kultūros sostinių susitikimas Valetoje: norai, tikslai, galimybės
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė prieš porą dienų grįžo iš Valetos, kuri jau ateinančiais metais taps Europos...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.