Viešoji erdvė – bendruomeniškumo epicentras

Draugiška zona #6. KOPŪSTŲ LAUKAS, 2015 m. Fotografas Remis Ščerbauskas

Viešosios erdvės ir žmonių susikirtimai jose yra miesto istorijos ir bendruomeniškumo epicentre. Prisiminkime agorą – centrinę aikštę Senovės Graikijos miestuose, kur vyko ne tik prekyba, mainai, bet ir teismai, karinės pratybos, tuoktuvių procesijos, veikė viešojo kalbėjimo platformos, neformalus mokymasis ir dalijimasis patirtimi. Pažodžiui „agora“ reiškė susirinkimų vietą, asamblėją. Tai buvo meninio, atletinio, dvasinio ir politinio miesto gyvenimo epicentras. Vieta, kur individas tampa benduomenės nariu ir piliečiu.

Viešieji parkai ir skverai Vakarų pasaulio didmiesčiuose ir miesteliuose svarbia vieta socializacijai ir bendruomeniškumui puoselėti tapo maždaug apie XIX a. vidurį. Iki tol gamtovaizdžio parkai buvo išskirtinė diduomenės privilegija ir privati nuosavybė. Anglijoje ir Prancūzijoje ėmus kurti viešuosius kraštovaizdžio parkus, ši idėja tapo tokia patraukli, jog ir Jungtinėse Amerikos valstijose kilo tokių parkų bumas: Niujorko Centrinio parko teritoriją miesto valdžia ir privatūs mecenatai supirko iš daugiau nei 700 žemės ir nekilnojamo turto savininkų. Šiandien parke kasdien apsilanko keli milijonai žmonių. Tai kultūros, sporto ir poilsio vieta, gamtos oazė megapolyje. Socializacijos rezervuaras.

Tokių vietų turime ir Kaune (mūsų masteliu, žinoma). Gamtovaizdžio parkai – Santakos parkas, Ąžuolynas, Nemuno sala, Nemuno pakrantės, Panemunės šilas su pasivaikščiojimo takais iki Trijų mergelių tilto, Kauno marių regioninis parkas, Arlaviškėse – Kadagių slėnis. Urbanistiniai parkai – Dainavos parkas, Laisvės alėja – parkas po liepomis (!!!), Pažaislio vienuolyno apylinkės, o visai šalia Kauno, Kauno rajone – Raudondvario pilies parkas. Ar visos vietos yra tapusios mūsų patirties vietomis? Ko trūksta jų gyvybingumui sukurti? Galbūt miesto pakraščiuose ir mikrorajonuose vis dar trūksta parkų ar viešų erdvių bendruomenės veikloms, susitikimams, poilsiui ir sportui?

Rengdami „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programą tikimės šias vietas atrasti iš naujo. Štai keletas projektinių idėjų:

  • Raudondvario dvaro parke sukurti žemės meno projektą, į kurio kūrimą būtų įtrauktos aplinkinių gyvenviečių bendruomenės;
  • Zapyškio ir Kulautuvos Nemuno krantinėse surengti Tarptautinį aitvarų ir skraiduolių festivalį (tikimės, iki 2022-ųjų šios dvi gyvenvietės bus sujungtos lyniniu keltuvu);
  • Santakos parke ir Kauno senamiestyje novatoriškiausiais reginiais, įtraukiančiais miesto bendruomenę ir svečius, sukurti viduramžių ir renesanso laikų dvasią;
  • Laisvės alėjoje surengti „Laisvės paradą“ su daugiau nei 2 000 muzikos atlikėjų, muzikuojančių pro pastatų langus ir nuo stogų;
  • Ant specialiai sumontuotų vandens platformų Nemuno saloje ir kitose krantinės vietose rengti specializuotus pasirodymus, spektaklius, vaizdo ir halogramines projekcijas;
  • Taip išnaudojant senamiestį, naujamiestį ir Nemuno salos teritoriją per įvairius renginius ir veiklas sukurti ir įtvirtinti naująjį miesto mitą – kartu su miestiečiais sukurtą miesto pasakojimą, kurio dalis būtų kiekvienas.

Tačiau dėmesys programoje bus skiriamas ne vien viešiems, dideliems ir vizualiai įspūdingiems renginiams ir traukos objektams sukurti (spektakliams, koncertams, šventėms, paradams, žemės meno objektams, skulptūroms).

Draugiška zona #6. KOPŪSTŲ LAUKAS, 2015 m. Fotografas Remis Ščerbauskas

Draugiška zona #6. KOPŪSTŲ LAUKAS, 2015 m. Fotografas Remis Ščerbauskas

Viena kertinių programos dalių – ilgametis tęstinis projektas „Įgalinta bendruomenė“ (Community Culture in Action) veiks Kauno mikrorajonuose ir Kauno rajono miesteliuose bei gyvenvietėse kūrybinių laboratorijų principu. Jau nuo 2017-ų metų kūrybininkai kartu su vietos bendruomenės nariais tyrinės konkrečios gyvenamosios teritorijos bendruomenės poreikius, kultūrą, galimybes kūrybiškumui ir pilietiškumui skleistis, organizuos susitikimus, diskusijas ir kartu su bendruomene nuspręs, kokią kultūros programą jie nori kartu su vietos ir tarptautiniais menininkais įgyvendinti savo vietovėje. Į projektą bus įjungti moksleiviai, senjorai, šeimos, vietovėje gyvenantys, dirbantys, kuriantys verslą ar teikiantys paslaugas. Šia iniciatyva norima sukurti galimybes bendruomeniškumui ir pilietiškumui stiprinti. Viešosios erdvės, gamtovaizdžio ir urbanistiniai parkai šiame projekte taps susitikimų, ryšių, komunikacijos, bendrų iniciatyvų vietomis.

„Draugiška zona“, bendruomenių menų iniciatyva Kauno Šančių mikrorajone, kurios pulsą palaiko menininkai Vita Gelūnienė ir Ed Carroll, – vienas iš galimų numatomų kūrybinių laboratorijų pavyzdžių. Bendruomenės dėka jau keleri metai tvarkoma itin apleista vieša mikrorajono vieta, vietinių vadinama „Kopūstų lauku“. Paradoksalu, bet naujam urbanistiniam šuoliui pasigražinę Šančiai iki šiol neturėjo viešos erdvės žmonėms rinktis, telktis, švęsti. Bendruomenė, tvarkydama apleistą „Kopūstų lauką“, išaugo nuo kelių iniciatorių iki maždaug 30 žmonių, kuriems rūpi jų mikrorajono kultūros, poilsio ir bendravimo mikroklimatas.

Miestas yra mūsų visų erdvė ir būdas patirti bendrai istorijai, sukurti ir įgyvendinti bendras idėjas, netgi – bendrus mitus ir legendą. Rytis Zemkauskas, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ projekto Mito skyriaus vadovas, tiki šiuolaikinės legendos sukūrimo galimybe. Mūsų parkai ir viešosios erdvės taps tos istorijos pasakojimo, klausymosi ir išgyvenimo vietomis.

kaunas2022

Klausimus ir pasiūlymus Europos kultūros sostinės programai galite siųsti projekto rengėjams. Informacija pasiekiama www.kaunas2022.eu / Facebook: Kaunas2022.

Teksto autorė „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“  Virginija Vitkienė programos rengimo vadovė
Straipsnis publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. birželio nr.

Kauno kultūros organizacijas žadins nauja platforma
Kritinis mąstymas, kultūrinė įvairovė, atvirumas, nuolatinis mokymasis ir augantis kultūros tempas Kaune – kol kas tik siekiamybė. Pažadinti miesto...
„Kaunas 2022“ logotipo konkurso dalyvius vertins tarptautinė komisija
VšĮ „Kaunas 2022“ pratęsia konkursą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ logotipui ir vizualiniam identitetui sukurti ir skelbia tarptautinę...
Šarūnas Dignaitis: „Dirbdamas su moksleiviais daug sužinau apie save“
Geografo diplomas, būgnininko patirtis, „Sėkmės mokyklos“ vadovo pozicija, mokyklos kartu su  „Kaunas 2022“ vykdomos programos „Kauno iššūkis“ koordinavimas. Įvairialype patirtimi žongliruojantis...
Kaune viešėjęs ekspertas iš JAV: „Siūlau pagalvoti apie tai, kaip kultūra gali padėti verslui tapti sėkmingesniu“
San Franciske gyvenantis ir dirbantis kultūros lauko ekspertas Alan Brown, Kaune viešėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu,...
Kauno kultūros organizacijas žadins nauja platforma
Kritinis mąstymas, kultūrinė įvairovė, atvirumas, nuolatinis mokymasis ir augantis kultūros tempas Kaune – kol kas tik siekiamybė. Pažadinti miesto...
„Kaunas 2022“ logotipo konkurso dalyvius vertins tarptautinė komisija
VšĮ „Kaunas 2022“ pratęsia konkursą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ logotipui ir vizualiniam identitetui sukurti ir skelbia tarptautinę...
Šarūnas Dignaitis: „Dirbdamas su moksleiviais daug sužinau apie save“
Geografo diplomas, būgnininko patirtis, „Sėkmės mokyklos“ vadovo pozicija, mokyklos kartu su  „Kaunas 2022“ vykdomos programos „Kauno iššūkis“ koordinavimas. Įvairialype patirtimi žongliruojantis...
Kaune viešėjęs ekspertas iš JAV: „Siūlau pagalvoti apie tai, kaip kultūra gali padėti verslui tapti sėkmingesniu“
San Franciske gyvenantis ir dirbantis kultūros lauko ekspertas Alan Brown, Kaune viešėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.