Du trečdaliai miesto negali klysti

„Atostogos ant betono“ neskamba įkvepiančiai. Vis dėlto statistika – mėnesio temos naudai. Bent jau prieš keliolika metų žalieji plotai sudarė 2/3 miesto teritorijos. Jei prijungsime ir Kauno apylinkes, betoną apskritai reikės vien tik sėdus ant dviračio ar į automobilį, nuvešiantį į kitą parką. Visais kitais atvejais basomis kojomis pajusti žolę mieste galima kasdien. Gal net būtina?

„Wikipedia“ teigia, kad Kaune yra 17 parkų, faktiškai – keletu daugiau. Laisviau interpretuojant sąvoką „parkas“, sąrašas dar pailgėja. Juk visai neseniai, Tarybos sprendimu, siekiant apsaugoti viešąsias erdves nuo urbanizacijos, mieste atsirado ir naujų skverų, estetikos ir patogumo prasme dar laukiančių savo šlovės valandos. Jos laukia ir ne vienas „senųjų“ parkų. Nepaisant visko, parkai kalba. Įsiklausykite.

APIE GROŽĮ

8 851 kadras telefonu viename parke? Tikrai taip, jei esate Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sode. Tiek jame auginama augalų rūšių, veislių ir formų, grupuojamų į temines ekspozicijas. Tai yra parkas, kurį verta mėgti tinkle „Facebook“, – taip nepražiopsosite meto, kai žydi tulpės ir kiti augalai.

Būtina paminėti ir sodo epicentrą – Aukštosios Fredos dvarą, XIX a. klasicistinės architektūros pavyzdį. Pasigirsta istorijos nata – čia 1882 m. pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba.

VDU botanikos sodas. Luko Mykolaičio nuotr.

VDU botanikos sodas. Luko Mykolaičio nuotr.

APIE DIDYBĘ

Taip, mes turime nugalėtoją – tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje (apie 770 ąžuolų) ir parkas, kuriame telpa kiti parkai. Ąžuolams čia augus nuo amžių amžinųjų žmogaus ranka griežčiau įsibrovė tik tarpukariu. Tuomet pasipylė – žemės ūkio parodos, gyvenamųjų namų kvartalai, radijo stotis, halė, stadionas… Tuometinio spurto pasiekimai jau reikalauja XXI a. požiūrio, bet įžengus gilyn į „mišką mieste“ apima jausmas, kad tie amžiai niekur neprabėgo. Kol tolumoje pamatai boluojančius KTU pastatus, taip pat simbolizuojančius didybę, – tik jau mokslo.

APIE BENDRUOMENĘ

Be abejo, visi Kauno ar net viso pasaulio parkai turi savo – ar suburtas, ar parkus sukūrusias – bendruomenes. Vis dėlto keletas istorijų vertos atskirai paminėti. Pavyzdžiui, dėl etimologijos – Draugystės parkas savo vardui atstovauja nuo 1973-iųjų, kai buvo įkurtas „tautų draugystei“ įamžinti. Nuo erzinančio miesto triukšmo bendruomenę saugo dirbtinės pušelėmis apsodintos kalvos, akis glosto mamą ir kūdikį vaizduojanti skulptūra „Švelnumas“.

Draugystės parkas. Luko Mykolaičio nuotr.

Draugystės parkas. Luko Mykolaičio nuotr.

Kalniečių parkas – taip pat rajono gyventojų poilsio oazė, tiesa, susitraukusi iškovojus Nepriklausomybę ir grąžinus dalį teritorijos buvusiems savininkams. Išskirtinę savo niūrokos lokacijos ir kūrybinio sprendimo derme Čečėnijos aikštę, kai kam savo meditacine ramybe primenančią monumentą holokausto aukoms Berlyne, nuo parko skiria gatvė, bet tai – tik detalė žemėlapyje.

Santakos parke sugyvena ne bendruomenės, o ištisos epochos. Gegužės 13-ąją pagonys čia tebemini Meilės, arba Mildos, dieną, iškart po to kardais žvangina viduramžių riteriai, nuo šio birželio kiekvieną penktadienį skrandžius turėtų šokdinti pasaulio virtuvių ir gatvės maisto turgus, greta rampą daužo dviračiai BMX, nepamirškim ir greta veikusios bei gigantišką pypkiuojančio senelio sekretą palikusios „Fluxus ministerijos“.

O Aleksotas? Tiksliau, Naugardiškė? 1959 m. tuometinis Mičiūrino tarybinis ūkis-technikumas suprojektavo čia žaliuosius plotus, o parko plotą patikėjo prižiūrėti gyventojams. Tvenkinys, nauji sodinukai, pirkti net už savo pinigus (ir net 70-ties ąžuolų grupė, gyvuojanti ketvirtį amžiaus) – visa tai aleksotiškių iniciatyva. Parką „privatizuoti“ buvo bandoma ir anuomet, ir šiais laikais, bet čia – juk bendruomenės potemė, tad istorijos baigėsi laimingai. Ne „privatizuotojams“.

APIE SVEIKĄ KŪNĄ

Šia tema Kauno parkai uždainuoja choru. Nuo Panemunės, kurioje jodinėdavo Antanas Smetona, iki Santakos parko, linguojant pagal viduramžišką ar kaip tik labai dvidešimtpirmamžišką muziką. Palei upę iš kurios tik nori pusės, nuliuoksint į Nemuno salą. Aplink ąžuolą ar aplink pušį, o gal net aplink abu. Prie daugiabučio – taip pat. Neseniai dvi savaites buvusioje „Juzėje“ veikusio „Savanorių muziejaus“ lankytojo teigimu, net ir pačiame Savanorių prospekte, ilgiausioje bėgimo trasoje mieste (tik čia, matyt, geriau judėti su respiratoriumi). Su nuosavu dviračiu ar oranžiniu, po pažastimi pasikišus stalo teniso raketę ar šachmatų dėžutę. Atsikalbinėti argumentų nepakaks.

APIE ISTORIJĄ

Kauno senosios kapinės, ilgai ir sistemai patogiai vadintos Ramybės parku, čia neabejotinas lyderis, turintis negyjančios, ne vieną kartą pagilintos žaizdos simptomų. XIX a. viduryje šiame sklype, atidžiai nubrėžus ribas, ėmė veikti iš viso ketverios kapinės – stačiatikių, katalikų, evangelikų liuteronų ir musulmonų. Jau 1860-aisiais čia stovėjo medinė mečetė (1930-aisiais, Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga, pastatyta dabartinė, sovietmečiu tapusi kavine-skaitykla, o dabar vos sutalpinanti besimeldžiančiuosius), pirmasis mūrinis statinys – po poros metų iškilusi cerkvė. Evangelikai liuteronai apsiribojo pradžios mokykla, katalikai – neišlikusia koplyčia ir nameliu kapinių administracijai, 1934-aisiais suprojektuotu paties Stasio Kudoko.

Būtent šiame parke 1936 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus, čia palaidota daug Lietuvai ir jos laisvei nusipelniusių asmenų. Ši istorija buvo sistemingai trinama okupacijos laikotarpiu, tačiau simboliška, kad 1956-aisiais, per Vėlines, būtent Ramybės parke susirinko keli tūkstančiai žmonių, dalyvavusių solidarumo su Vengrijos revoliucija akcijoje ir nepabūgusių ištarti žodžio „laisvė“. Nors pasekmės buvo skaudžios, Vėlinės senosiose kapinėse buvo minimos ir toliau. Iki 1959-ųjų, kai kapus imta intensyviai kilnoti.

Pastaruoju metu minėtame S. Kudoko pastate veikęs Tremties ir rezistencijos muziejus šiuo metu „pakibęs ore“ – neveikia. Galbūt jį atgaivinus ar statinį pritaikius kitoms su istorija suderinamoms reikmėms būtų įpūsta bet kuriuo atveju reikalingos gyvybės išties labai ramiam parkui?

Kauno senosios kapinės. Luko Mykolaičio nuotr.

Kauno senosios kapinės. Luko Mykolaičio nuotr.

APIE MUZIKĄ

Akims apsalus nuo Kauno marių vandens lygumo ir pasukus Pažaislio šilo link, teapraibsta ausys. Ir taip jau 21-us metus. Šiemet Pažaislio muzikos festivalis pradedamas su Giacomo Puccini „Tosca“. Tiesa, festivalis jau seniai išaugo ankštas vienuolyno ansamblio ribas ir vyksta visoje Lietuvoje, kasmet aprėpdamas vis daugiau koncertų salių, atvirų ervių, dvarų ansamblių. Bet namuose juk tikriausia?

VDU botanikos sode taip pat pasitaiko progų auksinę gamtiškąją tylą iškeisti į muziką. Klasikinę? Dažniausiai, bet paklauskite akylesnių, ar nėra čia girdėję acid techno. Santakos parkas irgi pasiruošęs įvairaus margumo koncertams – tai neseniai įrodė „Kauno Hanzos dienos“, o Nemuno sala ir į ją būriais traukdavę tuometiniai paaugliai mena dešimttūkstantinius devyniasdešimtuosius.

Atviro oro koncertų išties norėtųsi ir tikrai gali būti daugiau bei įvairesnių, kad ir ne tokių kartos „Y“ atstovui patogių kaip klube ar arenoje (beje, ar žinote, kad dabartinę „Žalgirio“ areną siūlyta statyti Kalniečių parke?).

APIE VILTĮ

Nekalbant apie jau paskelbtus planus, dėmesio tikisi tokie parkai, kaip Šilainiuose esantys Santarvės ir Sargėnų dvaro (dvaras! Miegamajame rajone! Jo teritorijoje daržoves augina daugiabučių gyventojai – kuo ne „urban gardening“?), Šančių Vilijos (nes jau senokai norima pakeisti pavadinimą) ar ne viena dešimtimi legendų apipintas Kleboniškio parkas. Jame teka keturi šaltiniai, tai yra net keturi skirtingi variantai atsigaivinti po dviračių žygio – kad ir Neries krantinės parku.

Vilijos parkas. Luko Mykolaičio nuotr.

Vilijos parkas. Luko Mykolaičio nuotr.

Tekstas – Kotryna Lingienė
Fotografijos – Lukas Mykolaitis
Straipsnis publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. birželio nr.

Kauno gete kalėjęs J. Fainas pristatys atsiminimų knygą „Berniukas su smuiku“
Gyvenimas žydų gete Kaune, slapstymasis nuo nacių lietuvio namuose ir stebuklingas išsigelbėjimas – tai tik dalis karo ir pokario...
Autentiškame tarpukario bute Kauno centre – atviros nėrimo pamokos ir pasaulinio rekordo siekimas
Šeštadienį, rugsėjo 23 d., pirmąkart istorijoje taip plačiai atsivers buto Kaune, Gedimino g. 48, durys. Autentiškame tarpukario bute, apie...
Mėnesio tema. Demokratija, terorizmas ir tarybos: neteatriški teatro vaidmenys
Pavasarišką 1929-ųjų gegužės pirmadienio vakarą pro beįsižiebiančius Laisvės alėjos žiburius traukė būriai pasipuošusių kauniečių. Pusę devynių Valstybės teatre turėjo...
Maršrutas rugsėjo 18-21 dienoms
PIRMADIENIS, 09 18 „Kaunas Photo“ susitikimai su menininkais, 13:00 VDU, V. Putvinskio g. 23 Nuo 13:00 311 aud. vyks...
Kauno gete kalėjęs J. Fainas pristatys atsiminimų knygą „Berniukas su smuiku“
Gyvenimas žydų gete Kaune, slapstymasis nuo nacių lietuvio namuose ir stebuklingas išsigelbėjimas – tai tik dalis karo ir pokario...
Autentiškame tarpukario bute Kauno centre – atviros nėrimo pamokos ir pasaulinio rekordo siekimas
Šeštadienį, rugsėjo 23 d., pirmąkart istorijoje taip plačiai atsivers buto Kaune, Gedimino g. 48, durys. Autentiškame tarpukario bute, apie...
Mėnesio tema. Demokratija, terorizmas ir tarybos: neteatriški teatro vaidmenys
Pavasarišką 1929-ųjų gegužės pirmadienio vakarą pro beįsižiebiančius Laisvės alėjos žiburius traukė būriai pasipuošusių kauniečių. Pusę devynių Valstybės teatre turėjo...
Maršrutas rugsėjo 18-21 dienoms
PIRMADIENIS, 09 18 „Kaunas Photo“ susitikimai su menininkais, 13:00 VDU, V. Putvinskio g. 23 Nuo 13:00 311 aud. vyks...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.