Alio, alio. Kalba Radijo rajonas

P. Lesauskio vila. M. Juso nuotr.

Jei gyvenate Vaižganto, Margio, Joninių, Ąžuolyno ar E. Fryko gatvėse, o gal Perkūno alėjoje – na, į dešinę nuo Parodos kalno, greta Ąžuolyno, jums pasisekė. Jūs tai tikrai žinote, jei čia ne atsikraustėte, o gimėte. O jei gimė ir jūsų tėvai… Tuomet šį straipsnį turėtumėte rašyti jūs. O visus kitus sveikiname atvykusius į Radijo rajoną.

1926-ųjų birželio 12 d., 19 valandą, iš Kauno radijo stoties pasigirdo istorine tapusi frazė „Alio, alio. Kalba Kaunas“. Ši diena laikoma Lietuvos radijo gimtadieniu – jį, 90-ąjį, iš anksto švęsti pradėjome jau metų pradžioje, o kulminacijos laiką ir vietą rasite mūsų maršruto puslapiuose. Šie skirti tam, dėl ko Kaunas 2015-aisiais gavo UNESCO dizaino miesto titulą.

Paskutiniais 3-iojo praėjusio amžiaus dešimtmečio metais radijo imtuvų kaina siekdavo 1 000 ir net 2 000 litų, tad, akivaizdu, tuomet radijas buvo elito reikalas. Simboliška, kad Žaliakalnyje, greta Ąžuolyno, taigi ir Kauno radijo stoties, maždaug tuo pat metu ėmė formuotis prestižinis rajonas. Čia pradėtos tiesti gatvės, ėmė kilti gyvenamieji namai, į kuriuos kraustėsi tarpukario elito atstovai, – rašytojai, menininkai, diplomatai, valdininkai.

Šiandien pasivaikščiokime po vieną Radijo rajono gatvę – Vaižganto – ir pasiklausykime istorijų, slypinčių čia stovinčių namų sienose. Vertas dėmesio faktas, kad rašytojas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas 1933-iaisiais čia, diplomato Petro Klimo viloje (Vaižganto g. 25), tikrai gyveno, bet gatvė pavadinta ne jo, o senovės lietuvių kanapių ir linų dievo vardu… Beje, jos pavadinimas nepakeistas ir sovietinės okupacijos metais.

Vaižgantas su savo Kauku. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Vaižgantas su savo Kauku. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Nepriklausomybės akto signataro P. Klimo vilą, savo išraiškinga nevienalyte forma primenančią pilaitę, suprojektavo vienas užimčiausių ir labiausiai nusipelniusių tarpukario architektų – Feliksas Vizbaras. Diplomato dukters garbei ji pavadinta „Eglute“. Architektas siūlė eglės motyvais ir kitais tautiniais elementais dekoruoti balkonus, tačiau ši idėja nebuvo patvirtinta. Pats P. Klimas su šeima čia negyveno, nes rezidavo užsienyje, o J. Tumas-Vaižgantas „Eglutėje“ apsistojo, nes buvo Bronislavos Klimienės dėdė ir savo santaupomis prisidėjo prie statybų. Diplomatinė aura iš čia nepasitraukė iki pat karo – nuo 1937-ųjų name veikė Švedijos pasiuntinybė, o vėliau, sovietmečiu, pilaitėje buvo sutalpintos net 7 šeimos.

P. Klimo vila „Eglutė“. M. Juso nuotr.

P. Klimo vila „Eglutė“. M. Juso nuotr.

Visai greta – Vaižganto g. 26 – Ginklavimosi valdybos viršininkui Pranui Lesauskiui (P. Klimo svainiui) 1938-aisiais namą suprojektavo jo studijų Romoje draugas Stasys Kudokas, tuomet – vienintelis Lietuvoje architektūros mokslų daktaras. Likimo ironija – „Eglutę“ išdalinus kitoms šeimoms, grįžęs iš tremties, čia iki mirties 1969 m. glaudėsi P. Klimas.

Adresu Vaižganto g. 30 pažymėta, atrodo, niekuo neišsiskirianti Žaliakalnio vila. 1939-aisiais pagal architekto Juozo Milvydo projektą šis namas pastatytas švietimo ministrui Juozui Tonkūnui. Beveik iškart čia įsikūrė Japonijos imperijos konsulatas, o vicekonsulo Chiune Sugiharos ranka pasirašytų gyvenimo vizų, išgelbėjusių gyvybę tūkstančiams žydų, istorija pagaliau – ir, matyt, ne paskutinį kartą – perkelta į didįjį kino ekraną. 1999-aisiais šį namą perpirko fondas „Diplomatai už gyvybę“, jo rūpesčiu čia veikia memorialinis muziejus – Sugiharos namai, kurį kasmet aplanko tūkstančiai turistų iš Japonijos. Taip pat šiame name veikia net keli Azijos tautų kultūros klubai. Užsukite, pavyzdžiui, penktadienį – išgersite arbatos ir sužinosite šį tą netikėto.

 

Sugiharos namai. M. Juso nuotr.

Sugiharos namai. M. Juso nuotr.

Turbūt įdomu, kokiuose namuose gyveno patys tarpukariu Kauną gražinę architektai? Arba pakeliui į Vaižganto gatvę, arba jau leisdamiesi žemyn stabtelėkite ties V. Mykolaičio-Putino g. 11. Už tvoros – S. Kudoko vila, kurios projekte autorius meistriškai suderino racionalumą ir vaizduotę.

Ir tai – vos viena Radijo rajono gatvė. Junkitės prie ekskursijos, griebkite architektūros gidą ar parsisiųskite programėlę į savo telefoną ir skirkite šiai Žaliakalnio daliai bent pusdienį. Bus ką įamžinti.

Žemėlapį tyrinėjo Gunars Bakšejevs
Fotografijos iš leidinio „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ (leidykla „Lapas“)
Straipsnis publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. birželio nr.

creative_city_kaunas_lt-01 (2)

„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Atnaujintuose A. ir P. Galaunių namuose – tarpukario interjerus pristatanti paroda
Pasitinkant valstybės šimtmetį, A. ir P. Galaunių namai kviečia užsukusius pasinerti į svaigų, „džiazuojantį“ tarpukario kasdienybės ritmą, dalytis žiniomis,...
Mėnesio tema. Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo...
Naujas miesto suvenyras primena apie žymiausią iš Kauno kilusį menininką
Kaip manote, kas yra žymiausias visų laikų kaunietis? Susiaurinus klausimą iki meno ir kultūros srities nedaug konkurentų turėtų Jurgis...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Atnaujintuose A. ir P. Galaunių namuose – tarpukario interjerus pristatanti paroda
Pasitinkant valstybės šimtmetį, A. ir P. Galaunių namai kviečia užsukusius pasinerti į svaigų, „džiazuojantį“ tarpukario kasdienybės ritmą, dalytis žiniomis,...
Mėnesio tema. Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo...
Naujas miesto suvenyras primena apie žymiausią iš Kauno kilusį menininką
Kaip manote, kas yra žymiausias visų laikų kaunietis? Susiaurinus klausimą iki meno ir kultūros srities nedaug konkurentų turėtų Jurgis...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.