Ar Kaunas turės šiuolaikinio meno centrą?

Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė. „Pakui Hardware“. „Kauno bienalė“. Autorių nuotr.

Kasmet Kaune vykstantys pripažinti tarptautiniai meno renginiai ir parodos pelnė jam festivalių miesto titulą. Ilgamečiai projektai, tokie kaip Baltijos šalyse didžiausias šiuolaikinio meno renginys Kauno bienalė ir reikšmingiausias fotografijos festivalis „Kaunas Photo“, vizualiųjų menų festivalis „Kaunas in Art“, architektūros, medijų, performanso, šokio ir kiti festivaliai, dažnai tampa užsienio svečių vartais į miestą ir jį tarptautinėje erdvėje reprezentuojančiais renginiais. Vis dėlto, Kaunui pretenduojant tapti Europos kultūros (Šiuolaikine) sostine, į akis krinta prieštara: miestas, garsėjantis šiuolaikinio meno renginiais, neturi jiems skirtos erdvės. Tad, numerio temai palietus galerijas, iškyla proga pakalbėti apie ekspozicijų vietą, kurios nėra, – Kauno meno centrą.

Tai vienas seniausiai Kaune aptarinėjamų kultūrinių klausimų ir kantrių derybų tema. Ji tampa aktualesnė daugėjant ir plečiantis meno iniciatyvoms Kaune. Jei palygintume, kiti didieji Lietuvos miestai tokiu trūkumu negali skųstis: Vilniuje tarptautinės ir nacionalinės reikšmės parodos pristatomos Nacionalinėje dailės galerijoje ir Šiuolaikinio meno centre, netrukus Danguolės ir Viktoro Butkų šeimos privačia iniciatyva bus pradėtas statyti Modernaus meno centras, Klaipėdoje veikia ne per seniausiai atnaujinti Parodų rūmai. O Kaune reikšmingesnėms parodoms iki šiol tarnavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniai – M. Žilinsko galerijos ekspozicijų erdvė ir Kauno paveikslų galerija. Tačiau ne paslaptis – abu padaliniai, be kitų modernizacijos iššūkių, senokai prašosi ir esminės renovacijos. Dėl to 2016 m. M. Žilinsko dailės galerija mažiausiais keleriems metams uždaroma kapitalinei rekonstrukcijai. Akivaizdu, kad, įdėjus pastangų, parodinių erdvių stygių galėtų išspręsti institucinis ir fizinis paveikslų galerijos atnaujinimas, tačiau pokyčiai į muziejų skverbiasi iš lėto, o padalinio renovacija nėra įtraukta į strateginius kultūros srities planus.

Igno Maldžiūno paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike. „Kauno bienalė“. Rebio Ščerbausko nuotr.

Igno Maldžiūno paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike. „Kauno bienalė“. Rebio Ščerbausko nuotr.

Šiuo metu parodų organizatoriai linkę ieškoti įvairų alternatyvų tradicinėms ekspozicijų erdvėms. 2015 metų Kauno bienalė įžengė į paveldo ir industrinius pastatus, taip pat į viešąsias erdves. Tai paskatino diskusijas apie miesto architektūrinio palikimo vertę ir saugojimą. Renginys pritraukė daug architektūros mėgėjų, kuriems tai buvo reta proga iš arti išvysti jau daugiau kaip trejus metus apleistą lietuviškojo modernizmo ikona laikomą Centrinio pašto pastatą, taip pat „Drobės“ fabriko, „Dirbtinio pluošto“ administracijos patalpas, kur laikas tarsi sustojo sovietmečiu. Jau gegužę kitame modernizmo grynuolyje – „Pienocentre“ (buvę KTU rūmai), prasidės Dizaino savaitės renginiai, leisiantys iš vidaus apžiūrėti dar vieną jau dvejus metus naujo savininko laukiantį pastatą. Šios ir panašios laikinos iniciatyvos iškelia į paviršių apleistų paveldo objektų problemą, kultūriškai įreikšmina primirštas vietas, pasveria pastatų kultūrinės konversijos galimybę, tačiau dėl architektūrinio nepritaikomumo neišsprendžia ekspozicinių erdvių galvosūkio.

O gal sprendimas – antiinstitucinė praktika? Galerija po atviru dangumi, miestas – kaip meno centras ir viešojo meno laboratorija. Šia linkme pasuko Liverpulio bienalė, kuri įsteigta rengiant Europos kultūros sostinės programą ir šiuo metu yra didžiausias šiuolaikinio meno renginys Didžiojo Britanijoje. Uostamiesčio urbanistinės regeneracijos kontekste įkurta bienalė didelį dėmesį skiria naujiems kūriniams bei meninėms intervencijoms viešosiose miesto erdvėse ir bendruomeniniams projektams. Tuo šis renginys ne tik tapo atviresnis miestiečiams, bet ir prisideda prie miesto teritorijų ir viešųjų erdvių revitalizavimo.

Galiausiai, svarstant galimybę įkurti naują kultūros centrą, prieš akis rikiuojasi daug pasirinkimų – naujas statinys ar pritaikytas senas, viešas ar privatus? Nors verslo sektoriaus atstovai anksčiau jau yra pateikę keletą lokacijų pasiūlymų deryboms, efektyvaus modelio, jungiančio viešus ir privačius poreikius, surasti kol kas nepavyko. Tad klausimas dėl naujo kultūrinio objekto kūrimo krinta ant miesto savivaldybės pečių. Pastaroji per šią kadenciją bando spręsti miesto kultūros institucijų tinklo efektyvumo problemas ir pirmenybės steigti naujas kultūros įstaigas, atrodo, nenumato, tačiau ir neatmeta tokios galimybės. Miesto siekis tapti Europos kultūros sostine dar paskubina ieškoti sprendimo – galbūt tai taps proga sukurti naują modernios kultūros simbolį?

www.kaunas2022.lt

Teksto autorė: Ana Čižauskienė
Iliustracijos: Kauno bienalės archyvas
Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2016 m. gegužės nr.

„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
„Kaunas 2022“ vizualinio identiteto konkurso laimėtojai: minimalistiška, šiuolaikiška, lankstu
Skelbiami „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai, kuriais tapo prieš kurį laiką „Kaunas pilnas kultūros“ praktiką atlikęs...
Europos kultūros sostinių susitikimas Valetoje: norai, tikslai, galimybės
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė prieš porą dienų grįžo iš Valetos, kuri jau ateinančiais metais taps Europos...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
„Kaunas 2022“ vizualinio identiteto konkurso laimėtojai: minimalistiška, šiuolaikiška, lankstu
Skelbiami „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai, kuriais tapo prieš kurį laiką „Kaunas pilnas kultūros“ praktiką atlikęs...
Europos kultūros sostinių susitikimas Valetoje: norai, tikslai, galimybės
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė prieš porą dienų grįžo iš Valetos, kuri jau ateinančiais metais taps Europos...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.