„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos metmenys: santaka, painiava, tempas ir sąmonė

Pirmadienio rytas, Kauno centrinis paštas. Jo lankytojai maigo eilę diktuojančio aparato ekraną, pakuoja siuntas, darbuotojos jas sveria ir palydi į tolimesnę kelionę. Kasdienis bruzdesys, kuriame, atrodo, vietos kažkam kitam nebėra. Visgi būtent pagrindinės pašto salės erdvė tapo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos pristatymo vieta. Nes titulas ir programa skirta ne įsivaizduojamam kultūros elitui, bet miestui kaip gyvam organizmui ir jo bendruomenėms. Tai miestas ir jo gyventojai kuria programą ir diktuoja jos poreikius, o ne konkreti institucija. Spaudos konferencijai pasirinkus veikiančią erdvę ir jos neuždarius, kitaip tariant, „neprivatizavus“ savo tikslams, taip pat ištrinta ir konfrontacijos galimybė – ši tiesiog paversta demokratiškesniu bendradarbiavimu, sugyvenimu.

Pašte programą pristatė Kauno vicemeras Simonas Kairys bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandos nariai Virginija Vitkienė, Ana Čižauskienė, Leonidas Donskis bei Rytis Zemkauskas. Visi jie kalbėjo savomis kategorijomis, apie savo kuruojamas programos ar paraiškos sritis – nuo finansų ir kviestinių programos svečių (pavyzdžiui, savo dalyvavimą jau patvirtino Liverpulio bienalės įkūrėjas Lewis Biggs bei PAR kompozitorius Phillip Miller) iki Kauno kaip eksperimentinės laboratorijos, kurioje dera aukštoji ir popkultūra, bei mitinio gyvūno, kurio legenda kauniečių pasąmonėje kuriama nuo XIV amžiaus.

Kaip jau ne kartą minėjome, šiuo metu vyksta paraiškų ruošimo etapas, kuriame dalyvauja keletas Lietuvos miestų. Gegužę įteikus paraiškas kiek vėliau paaiškės, kurie miestai pateks į antrąjį etapą, o „Europos kultūros sostinės 2022“ titulas vienam jų bus suteiktas 2017-ųjų pradžioje. Kauno programos rengėjai pasiryžę Europos kultūros sostinės idėjas vystyti ir į įžanginius renginius kviesti jau nuo ateinančių metų antrosios pusės.

Iš viso kultūros sostinėmis jau yra buvę per 80 Europos miestų, tad, remiantis sukaupta statistika, galima prognozuoti, kad titulas Kaunui pritrauks 15-50% didesnį turistų srautą, 15-20% augs įsidarbinimo kultūros sektoriuje galimybės, jos bus ypač patrauklios jaunimui. Planuojama, kad programos renginiuose dalyvaus ne tik visos Lietuvos kultūros operatoriai, bet ir per 5000 įvairių kultūros ir mokslo sričių profesionalų iš 30-ies šalių.

„Sutikau dalyvauti kultūros sostinės paraiškos rengimo procese, nes man nepatinka, kai Kauną vadina Laikinąja sostine – šis žodžių junginys jau atgyvenęs, turime puikią sostinę, o mūsų miestas savo pareigą tėvynei jau atliko, dabar atėjo laikas jam pabūti savimi“, – iš konkrečiosios, skaičiais grįstos programos pristatymo dalies į gilesnių apmąstymų lauką nuvedė Rytis Zemkauskas. Jis taip pat ragino atsisakyti Kaunui XVIII a. primesto tvirtovės mentaliteto ir kvietė atsiverti pasauliui, nes taip gyventi paprasčiausiai įdomiau.

Programos šūkiu pasirinkta frazė „conTEMPOrary Capital“ gali būti šifruojama įvairiai (pavyzdžiui, „capital“ – ne tik „sostinė“, bet ir naujas kapitalas miestui), šia galimybe pasinaudota konstruojant atskiras programos dalis. Jų planuojamos keturios.

„conFLUENCE“, arba santaka – tai meno ir mokslo ryšys, šio pristatymas per kūrybą, tarptautinė partnerystė ir bendradarbiavimas. Šioje programos dalyje itin svarbus bus planuojamos „Mokslo salos“ vaidmuo.

„conFUSION“, arba painiava
– tai nepatogios miestui temos, carinės imperijos ir sovietmečio okupacijos analizė, žydų kultūros atminimas, modernistinio paveldo saugojimas ir inovatyvi renegeracija.

„conTEMPOrary“ – tai tempas, palaikomas tarptautinių festivalių, miesto kultūros senbuvių, jau ruošiančių specialius projektus 2022-iesiems. Nuo fotografijos iki maratono – čia telpa viskas.

„CONSCIOUSNESS – tai sąmonė
, bendruomenių, senjorų bei jaunimo įtraukimas, pilietiškumo bei savanorystės stiprinimas.

Be to, planuojami keturi vieši ir nemokami kompleksiniai renginiai, kurių scenografija taps Kauno architektūra bei gamtovaizdžiai. Tai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos atidarymas 2022-ųjų sausį; trijų Kauno centrų – Santakos, Laisvės alėjos ir Nemuno salos – šventė gegužę; „tūkstantmetininkų“, arba 2000-aisiais gimusių, kuruojamas jaunimo festivalis rugsėjį ir programos uždarymas gruodį.

Kovo 15-ąją Kauno miesto taryba spręs, ar 2017-2023 m. biudžete skirti 12 mln. Eur „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos renginiams. Skaičiuojama, kad ši suma sudaro apie 1/7 įprastai kultūrai skiriamo biudžeto, o vienam Kauno gyventojui tai iš viso kainuotų apie 40 Eur. Kitos lėšos (vidutiniškai Europos kultūros sostinės biudžetas yra apie 60 mln. Eurų, Kaunas planuoja išleisti mažiau) bus surinktos per įvairias tarptautines programas, fondus, konkursus, taip pat iš privačių lėšų. Beje, prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos prisijungs ir Kauno rajonas.

Tarp jau savo idėjas programos sudarytojams pasiūliusių partnerių – Kauno bienalė, Kauno architektūros festivalis (KAFe), „Kaunas photo“, šokio festivalis „Aura“ ir kt. Su visais partneriais susipažinti ir savo idėjas siūlyti galima jau veikiančiame programos puslapyje www.kaunas2022.lt.

„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
„Kaunas 2022“ vizualinio identiteto konkurso laimėtojai: minimalistiška, šiuolaikiška, lankstu
Skelbiami „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai, kuriais tapo prieš kurį laiką „Kaunas pilnas kultūros“ praktiką atlikęs...
Europos kultūros sostinių susitikimas Valetoje: norai, tikslai, galimybės
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė prieš porą dienų grįžo iš Valetos, kuri jau ateinančiais metais taps Europos...
„Kaunas 2022“ skelbia apie platformos „Modernizmas ateičiai“ startą
Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Tačiau panašu, kad mes, XXI a. pradžios kauniečiai, pretenduojame...
Kauno menininkų namai pristatė 2018-ųjų planus: duris vers dar plačiau
46-ąjį Kauno menininkų namų (KMN) gimtadienį pasitikusi kompanija trečiadienio vidurdienį susirinkusiems pristatė atnaujintą savo veiklos strategiją. Tai ne tik...
„Kaunas 2022“ vizualinio identiteto konkurso laimėtojai: minimalistiška, šiuolaikiška, lankstu
Skelbiami „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai, kuriais tapo prieš kurį laiką „Kaunas pilnas kultūros“ praktiką atlikęs...
Europos kultūros sostinių susitikimas Valetoje: norai, tikslai, galimybės
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė prieš porą dienų grįžo iš Valetos, kuri jau ateinančiais metais taps Europos...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.