Muziejaus trečiadienis: naujai pažinta Maironio asmenybė

Poetas, kunigas, profesorius Maironis (Jonas Mačiulis, 1862-1932) ypač mėgo atostogauti Palangoje, Baltijos pajūryje rinktus akmenukus parsiveždavo namo, taip pat turėjo ir slaptą kortų staliuką – sakoma, kad šio pomėgio, kaip nederančio kunigui, vėliau atsisakė.

Žinoma, tai tik pora – ir turbūt pačių šmaikščiausių – faktų, kuriuos išgirsite apsilankę Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Tikėkimės, jie suveikė kaip masalas. Pažadame, apsilankę čia ir išklausę ekskursijos vadovės pasakojimų į poetą ir šviesią, daugialypę, empatišką jo asmenybę pažvelgsite lyg iš naujo.

Poeto svečių vizitinės kortelės

Poeto svečių vizitinės kortelės

Prie pat Kauno rotušės stovintis vėlyvojo baroko pastatas, vadinamasis Siručio namas, kuriame įsikūręs mūsų aplankytas muziejus, mena dar senesnius laikus. Jis pastatytas XVIII a. pabaigoje iš pradžių kaip gyvenamasis namas, vėliau čia veikė ligoninė, kareivinės, arklidės, o neseniai restauruotuose rūsiuose buvo ir kalėjimas. Čia pat, malšinant 1863 m. sukilimą prieš caro valdžią, veikė karo lauko teismas. Kalbama, kad būtent šiuose rūsiuose nukankintas kunigas Antanas Mackevičius. Vėliau pastatas buvo apleistas, ir, 1909-aisiais, Maironis jį, paėmęs paskolą iš Vilniaus banko, įsigijo paskatintas draugų. Neva buvo nepadoru pačiame miesto centre laikyti tokią griuveną.

Įdomu, kad, pavyzdžiui, mansardos pastate Maironis įrengti nesuspėjo – tai padaryta visai neseniai. Muziejus čia įkurtas praėjus ketveriems metams po poeto ir kunigo mirties. Tiek laiko truko diskusijos, kuri vieta tam tinkamesnė – šis ar kitas poeto namas, pastatytas Aleksote. Jame jis pagyventi taip ir nesuspėjo, bet testamentu nurodė, kad memorialinį muziejų derėtų įrengti būtent čia. Visgi Aleksote buvo įkurta „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcija, čia darbavosi akademikas Juozas Balčikonis, o šiuo metu pastate veikia vaikų darželis.

Nuotraukos kampe - ypatingas paveikslas, į kurį žiūrint iš vieno kampo matome Mariją, iš kito - Jėzų. Kitas toks yra tik Čekijoje.

Nuotraukos kampe – ypatingas paveikslas, į kurį žiūrint iš vieno kampo matome Mariją, iš kito – Jėzų. Kitas toks yra tik Čekijoje.

Bet grįžkime į Rotušės aikštę. Pirmasis memorialinio muziejaus vadovas buvo Bernardas Brazdžionis, sovietų okupacijos metais įstaiga tapo Respublikiniu literatūros muziejumi. 1989-aisiais jis vėl gavo Maironio vardą, ilgametės muziejaus vadovės Aldonos Ruseckaitės rūpesčiu sode atstatyta 1976 m. nugriauta Kristaus skulptūra.

Pirmajame namo aukšte Maironis buvo įkūręs leidyklą ir net pirmąją Kaune viešąją biblioteką, kitas įstaigas, čia gyveno kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša. Šiuo metu kaip tik renovuojamas antrame aukšte esantis poeto butas (beje, dekoruotas dailininko Tado Daugirdo), tad asmeniniai jo baldai ir daiktai lyg „išmėtyti“ kitose šio aukšto erdvėse – visgi tai netrukdo iš arčiau susipažinti su vienu svarbiausių Lietuvos poetų. Tą svarbą liudija vien faktas, kad dar Maironiui gyvam esant jo „Pavasario balsai“ perleisti net penkis kartus. Įdomu, kad poetas nemokėjo skambinti fortepijonu, bet šis instrumentas svetainėje stovėjo, nes jam labai patiko klasikinė muzika. Dar Maironis mėgo Jano Mateikos tapytą paveikslą „Žalgirio mūšis“ ir svečius priimdavo kviesdamas apžiūrėti jo kopiją, tiesa, keturiskart mažesnę, nei originalas.

Maironis buvo meno mecenatas ir mielai remdavo tuomet dar nežinomus dailininkus, įsigydamas jų darbų

Maironis buvo meno mecenatas ir mielai remdavo tuomet dar nežinomus dailininkus, įsigydamas jų darbų

Mansardoje fotografijų, laiškų, kitų archyvinių dokumentų bei daiktų pagalba pristatomas ne tik Maironio, bet ir kitų lietuvių rašytojų literatūrinis palikimas. Mums lankantis muziejuje kaip tik vyko išeiviui Mariui Katiliškiui skirta paroda.

Mansardoje

Mansardoje

Norint patekti į minėtus rūsius reikia išeiti į sodą – o jis, storomis pastatų sienomis paslėptas nuo Senamiesčio šurmulio, išties vertas dėmesio ir ilgesnio užsibuvimo, bent jau šiltuoju metų laiku. Ekskursijų vadovė mums pasakojo, kad vasarą čia vyksta poezijos skaitymai, įrengiamos laikinos parodos.

Be to, kad primena apie kraupius čia vykdytus karo nusikaltimus, rūsiai saugo ir vieną labai įdomią ekspoziciją „Požemio galerija: Rašytojai meno kūriniuose“. Joje – ne tik pomirtinės rašytojų kaukės, naudotos biustams kurti, bet ir bareljefai, medaliai, kiti kūriniai, įamžinę mūsų literatūros klasikus.

Įamžinti klasikai

Įamžinti klasikai

Maironio lietuvių literatūros muziejui priklauso ir keletas padalinių. Tai – mūsų jau lankytas vaikų literatūros muziejus, taip pat Salomėjos Nėries, Juozo Grušo, Balio ir Vandos Sruogų, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniai muziejai. Jau dėliojamės literatūrinį maršrutą!

www.maironiomuziejus.lt

Maironio lietuvių literatūros muziejus veikia Rotušės a. 13
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

Fotografavo Artūras Bulota

„Muziejų naktis“: ką sužinosime šiemet?
Viena prasmingiausių visoje Europoje kasmet vykstančių akcijų – nuo 2005 m. įvairiose šalyse rengiama Muziejų naktis, visuomet intensyviai minima...
Muziejaus trečiadienis: Vienas iš trijų Europoje!
Kai sausį lankėme Prezidentą Valdą Adamkų jo biure sostinėje, kalbėjome apie tai, kad lapkritį, minint politiko 90-ąjį gimtadienį, Kaune...
Muziejaus trečiadienis… Keliamas į penktadienį
Balandžio 15-oji – Pasaulio kultūros diena, minima siekiant padėti suvokti kultūros vertybių svarbą. Ne vienas specialiai šiai progai skirtas...
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Tikite savitaiga? Kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Gruodis tikėjo. Net pasigamino keliolika kortelių, skirtų motyvuoti, kai užklumpa „rašytojų blokas“....
„Muziejų naktis“: ką sužinosime šiemet?
Viena prasmingiausių visoje Europoje kasmet vykstančių akcijų – nuo 2005 m. įvairiose šalyse rengiama Muziejų naktis, visuomet intensyviai minima...
Muziejaus trečiadienis: Vienas iš trijų Europoje!
Kai sausį lankėme Prezidentą Valdą Adamkų jo biure sostinėje, kalbėjome apie tai, kad lapkritį, minint politiko 90-ąjį gimtadienį, Kaune...
Muziejaus trečiadienis… Keliamas į penktadienį
Balandžio 15-oji – Pasaulio kultūros diena, minima siekiant padėti suvokti kultūros vertybių svarbą. Ne vienas specialiai šiai progai skirtas...
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Tikite savitaiga? Kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Gruodis tikėjo. Net pasigamino keliolika kortelių, skirtų motyvuoti, kai užklumpa „rašytojų blokas“....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.