Muziejaus trečiadienis: ant sparnų Aleksoto aerodrome

Aerodromas, šią vasarą atšventęs šimtmetį. Muziejus, kurioje eksponatus gali čiupinėti rankomis ir net į juos įlipti. Muziejaus vadovas, lyg iš knygos pasakojantis vis labiau detektyvu kvepiančias, kvapą gniaužiančias ir pagarbą keliančias istorijas. Edukacinė programa, kurios akcentas – lėktuvu nusileidžiantis Kalėdų senelis. Sveiki atvykę į Aleksotą, į Lietuvos aviacijos muziejų. Jis veikia ten, kur ir turi veikti – S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje, pastate, kuris anksčiau tarnavo kaip keleivių terminalas. Muziejui jau daugiau nei 30 metų.

Kauno oro uosto pastatas Aleksote. 1961 m. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Kauno oro uosto pastatas Aleksote. 1961 m. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Ūkanotą popietę atvykusius į muziejų mus pasitiko jo direktorius Remigijus Jankauskas. Ekskursijos metu išties gali pasirodyti, jog Aleksoto aerodrome muziejininkas dirba nuo pat jo įsteigimo – tai, prireikus dirižablio bazės, 1915-aisiais padarė vokiečių kareiviai.

Lietuvos aviacijai nusipelniusios asmenybės klausantis direktoriaus pasakojimo, atrodo, atsistoja greta – taip įtaigiai ir gyvai čia prisimenama istorija, kurią derėtų skaičiuoti nuo 1919-ųjų, kuomet, įkūrus tautinę valstybę ir Karines oro pajėgas, aerodromas atiteko Lietuvai. Tų metų kovo 2-ąją dieną jau turėjome pirmąjį lietuviškais ženklais pažymėtą lėktuvą – tiesa, jis buvo vokiškas, gautas kaip reparacija, ir pilotavo jį vis dar vokiečiai, klausantys lietuvių nurodymų. Pirmasis lietuvių lakūnas, sėdėjęs antrojo piloto kabinoje – Ignas Adamkavičius, Valdo Adamkaus tėvas.

Įspūdingų asmenų, su kuriais supažindina muziejus – ne viena. Pavyzdžiui, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos inžinierius Jurgis Dobkevičius pirmąjį lietuvišką lėktuvą „Dobi-I“ sukonstravo būdamas vos 22-ejų. Dar po kelerių metų, deja, bandydamas naikintuvą „Dobi-III“, tragiškai žuvo tame pačiame Aleksoto aerodrome.

Ypač daug prie Lietuvos aviacijos plėtros prisidėjo Antanas Gustaitis. Neįtikėtina – vienintelis išlikęs originalus lietuviškas lėktuvas yra pirmasis jo sukonstruotas vienvietis sportinis „ANBO-I“. Apžiūrėti jį galima Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Į šio fondus lėktuvas, išardytas dalimis, atiduotas 1935-aisiais. Būtent dėl to, kad nebuvo surinktas, eksponato nepasisavino sovietų valdžia – jos atstovai paprasčiausiai nesuprato, kas saugoma dėžėse… O kur dar Romas Marcinkus, vienintelis lietuvis, dalyvavęs Antrojo pasaulinio karo oro mūšiuose?

Akivaizdu, kad eksponatų muziejuje galėtų būti ir daugiau – na, ir dabar jų per 20 tūkstančių, bet apmaudu, kad ne vieną svarbų objektą savo laiku tiesiog suniokojo Lietuvą okupavusių struktūrų atstovai. Pavyzdžiui, lėktuvą „Lituanica-II“ iš 1935-aisiais beveik sėkmingai Atlantą perskridusio Felikso Vaitkaus nupirko Karinės oro pajėgos, bet okupantai 1940-aisiais jį kartu su kitais lietuviškais lėktuvais panaudojo kaip mokomąją taikinį.

Dar didesni istoriniai voratinkliai apipynę S. Dariaus ir S. Girėno palikimą. Nuo sovietų valdžios medicinos universiteto rūsiuose teko slėpti net didvyrių kūnus, o du kryžiai, kurius spėta išvežti iš griaunamo laikinojo memorialo, okupaciją „peržiemojo“ vieno garažo duobėje, užpilti žemėmis. Memorialinė lenta vieno į tėvynę grįžusio vokiečio buvo išvežta į šią šalį, o vėliau, kartu su jo sūnumi, nusprendusiu tapti pilotu ir studijuoti Lietuvoje, sėkmingai grįžo. Dabar ji puošia buvusios Aleksoto aerodromo keleivių salės sieną.

Kauno oro uosto keleivių terminalo laukimo salė. Apie 1980 m. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Kauno oro uosto keleivių terminalo laukimo salė. Apie 1980 m. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Pati „Lituanica“ neišliko, bet muziejuje eksponuojama itin tiksli jos replika, aviatoriaus Vlado Kensgailos sukurta filmui „Skrydis per Atlantą“. Eksploatuoti ji tinkama iki šiol.

Visai greta S. Dariui ir S. Girėnui skirtos ekspozicijos dalies – ir nedidelė, bet išsami vienintelio lietuvių astronauto lakūno bandytojo Rimanto Antano Stankevičiaus istorija. Tragiškai Italijoje vykusioje oro šventėje žuvusio lakūno atminimą ir šiandien puoselėja jo giminės – ekspozicijoje kabo R. Stankevičiaus anūko, sėdinčio sklandytuve, nuotrauka. Atrodo, iš tiesų beribis dangus – užkrečiamas ir perduodamas iš kartos į kartą.

Beje, apie sklandytuvus. Galime pelnytai didžiuotis šia pramonės šaka. Ar žinojote, kad Prienuose ir šiandien veikia vienintelė sklandytuvų gamykla Baltijos šalyse, sovietų laikais įkurta kaip Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla? Lietuviški sklandytuvai sėkmingai eksportuojami į užsienį ir sudaro apie 10% pasaulinės rinkos. Na, o Lietuvos aviacijos muziejaus ekspoziciją puošia ne vienas ir ne keli įdomiausi šios srities pavyzdžiai. „Boružė“, „Rūta-II“, „Pūkas-III“ – pavadinimai žavi! O sklandytuvų mokyklos būsimiems arams Lietuvoje veikia ir šiandien.

Broniaus Oškinio sukurtas BrO-18 „Boružė“ (1975), mažiausias pasaulyje sklandytuvas

Broniaus Oškinio sukurtas BrO-18 „Boružė“ (1975), mažiausias pasaulyje sklandytuvas

Išklausius tiek daug informacijos apie istorijos audrų vėtytą ir mėtytą Lietuvos aviacijos raidą galva trumpam apsvaigsta. Nieko tokio – dalis ekspozicijos veikia lauke, tad grynas oras kaipmat viską sustato į vietas. Ir vėl belieka nustebti – čia pat greta muziejaus stovi pats tikriausias „Baltijos kelio“ dalyvis, lėktuvas AN-2. Tai iš jo 1989-aisiais buvo filmuojami šimtai tūkstančių į vieną gyvą grandinę sustojusių lietuvių, latvių ir estų – kad ir tam, kad pasauliui įrodytume, kokie esame vieningi.

Screen Shot 2015-12-09 at 14.35.31

Kadangi oro uostai – padidinto gaisro pavojaus zona, itin tampriai su aviacija susijusi ir ugniagesybos istorija. Žinoma, pastaroji daug ilgesnė – čia pat galima susipažinti su net 1537-uosius siekiančiais įvykiais Kaune ir apžiūrėti dabar itin archaiškai atrodančias anuomet naudotas priemones.

Lietuvos aviacijos muziejus siūlo netrumpą edukacinių programų sąrašą. Gruodį, pavyzdžiui, programa „Kalėdos tarp lėktuvų“ vyksta net 40 kartų. Mums lankantis, deja, Kalėdų seneliui nusileisti aerodrome trukdė oro sąlygos, bet, kaip pasakojo muziejaus atstovai, ši programa tokia populiari, kad jau rugsėjį būna užsakytos beveik visos vietos. Neabejojam, kad viena jos sėkmės priežasčių – itin greit prie arbatos sunaikinami naikintuvo formos sausainiai.

Galbūt dėl S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbio, galbūt dėl įvairių kitų priežasčių aviacija – artima sritis ne vienam kauniečiui ir lietuviui apskritai. Nors pavojų ir tragedijų jos istorijoje daug, visgi skrydžio romantika vilioja. Bet kokiu oru.

Lietuvos aviacijos muziejus dirba kasdien 9-17 val. išskyrus sekmadienius ir valstybinių švenčių dienas.

www.lam.lt

„Muziejų naktis“: ką sužinosime šiemet?
Viena prasmingiausių visoje Europoje kasmet vykstančių akcijų – nuo 2005 m. įvairiose šalyse rengiama Muziejų naktis, visuomet intensyviai minima...
Muziejaus trečiadienis: Vienas iš trijų Europoje!
Kai sausį lankėme Prezidentą Valdą Adamkų jo biure sostinėje, kalbėjome apie tai, kad lapkritį, minint politiko 90-ąjį gimtadienį, Kaune...
Muziejaus trečiadienis… Keliamas į penktadienį
Balandžio 15-oji – Pasaulio kultūros diena, minima siekiant padėti suvokti kultūros vertybių svarbą. Ne vienas specialiai šiai progai skirtas...
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Tikite savitaiga? Kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Gruodis tikėjo. Net pasigamino keliolika kortelių, skirtų motyvuoti, kai užklumpa „rašytojų blokas“....
„Muziejų naktis“: ką sužinosime šiemet?
Viena prasmingiausių visoje Europoje kasmet vykstančių akcijų – nuo 2005 m. įvairiose šalyse rengiama Muziejų naktis, visuomet intensyviai minima...
Muziejaus trečiadienis: Vienas iš trijų Europoje!
Kai sausį lankėme Prezidentą Valdą Adamkų jo biure sostinėje, kalbėjome apie tai, kad lapkritį, minint politiko 90-ąjį gimtadienį, Kaune...
Muziejaus trečiadienis… Keliamas į penktadienį
Balandžio 15-oji – Pasaulio kultūros diena, minima siekiant padėti suvokti kultūros vertybių svarbą. Ne vienas specialiai šiai progai skirtas...
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Tikite savitaiga? Kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Juozas Gruodis tikėjo. Net pasigamino keliolika kortelių, skirtų motyvuoti, kai užklumpa „rašytojų blokas“....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.