Kalba neturi sienų: Kaip Kauną mato žmogus iš Artimųjų Rytų

Restoranas „Beit al-Agha“ Homso mieste Sirijoje. Wikipedia nuotr.

Daugiakultūrinis pasaulis, požiūrių, istorijų, likimų įvairovė. Neliečiant pastaruoju laikotarpiu Sirijai skaudžių klausimų, iš Sirijos kilusio Shams Aldeen, šiuo metu VDU Kalbų ir kultūrų institute dėstančio arabų kalbą, klausiame apie jo dabartį Lietuvoje.

Sutikote pasikalbėti apie Kauno kultūrą, tai miestas kuriame šiuo metu gyvenate ir dirbate. Taigi papasakokite koks Kauno kultūrinis gyvenimas yra Jūsų akimis, kas Jums šiame mieste yra artima ir ko pasigendate?

Tiesą pasakius, mano akimis, miestas yra pilnas įvairiausių veiklų ir renginių, pradedant nuo galimybių mėgstantiems dviračių sportą ar kitas sporto šakas, baigiant Kauno muzikinio teatro spektakliais, į kuriuos gerokai iš anksto jau rezervuoti visi bilietai! Vasaros periodas kupinas kultūrinių muzikinių renginių, čia daug mugių ir kitų gražių miesto švenčių, dalis jų, mano manymu, išreiškia ir tuo pačiu ypač pabrėžia Lietuvos kultūros autentiškumą, kiti yra labiau sumišę su bendrąja Baltijos valstybių kultūrine tradicija ar dvelkia europietiškumu. Žinoma, tai, ko aš pasigendu Kaune, yra Vidurio Rytų kultūrą reprezentuojantys renginiai, tai, kas siejasi su mano kultūra, tokių renginių Kaune vyksta nedaug. Kaip pastebiu, vis dar tebėra išlikusi skirtis tarp Lietuvos ir Viduriniųjų Rytų valstybių kultūros, nepaisant to, kad geografiškai atstumas, skiriantis Lietuvą ir Siriją, yra beveik toks pat kaip ir atstumas nuo Lietuvos iki Portugalijos!

Papasakokite plačiau apie save. Kokie, Jūsų manymu, yra pagrindiniai kultūriniai Sirijos ir Lietuvos skirtumai. Ar šias valstybes sieja ir panašios kultūrinės tradicijos?

Na, iš Sirijos į Lietuvą atvykau prieš maždaug šešerius metus Vilniaus universitete studijuoti magistrantūroje. Kuomet studijos ėjo į pabaigą pradėjau dėstyti tame pačiame universitete, šiek tiek vėliau ir Vytauto Didžiojo universitete. Ketverius metus gyvenęs Vilniuje, po to persikėlęs į Kauną, dirbau abiejuose miestuose ir tai buvo bei tebėra ryški mano kultūrinė ir profesinė patirtis. Žinoma, pritarčiau, kad lyginant Lietuvą ir Siriją, pastebime daug kultūrinių skirtumų, tai neabejotinai yra nulemta skirtingos istorijos, religijos, kalbos, supančios aplinkos, tačiau mes galime pastebėti ir kultūrinių panašumų, prisimenant faktą, jog apie dvylika procentų Sirijos gyventojų yra arabai krikščionys, armėnai ar asirai krikščionys. Pavyzdžiui, Sirijoje per Kalėdas ir Velykas (tiek Romos katalikų, tiek ir ortodoksų Velykų dieną) yra šventinis atostogų periodas, lygiai taip pat kaip ir atostogos musulmonų švenčių metu.

Ar Kaunas tam tikrais aspektais primena Jūsų gimtąjį miestą, tokį, kokį jį pamenate iki 2011-ųjų?

Na žinote… Mano gimtasis miestas yra Homsas, mažiau nei vieną milijoną gyventojų talpinęs ramus (iki 2011 m. įvykių) miestas, tačiau taip pat esu gyvenęs ir studijavęs Damaske, kuris, kaip žinia, yra didelis miestas, talpinantis daugiau nei tris milijonus gyventojų. Kaune išties mėgstu tai, kas man jame primena mano gimtojo miesto ankstesniuosius laikus – ramybę. Lyginant su Damasku ir Vilniumi, Kaune per gana trumpą laiko tarpą galima pasiekti bet kurią vietą. Dar vienas specifinis Homso miesto ypatumas, kurį norėčiau paminėti, yra tai, jog tai vienintelis Sirijos miestas, kuriame kartą metuose viena diena yra skiriama mirusiųjų žmonių atminimui. Tądien žmonės lankosi kapinėse, meldžiasi už mirusiųjų žmonių sielas, perka chalvą ir daliją ją neturtingiesiems, jų taip pat prašydami melstis už mirusius mylėtus žmones. Homso mieste toji diena vadinama Chalvos ketvirtadieniu ir tai senas tradicijas menanti diena, nesusijusi su islamo religija. Manau, tai savotiškai panašu į Lietuvoje lapkričio pirmąją minimą Visų šventųjų dieną.

Koks buvo Jūsų pirmasis įspūdis apie Lietuvos kultūrą, ypač Kauno miesto kultūrą, ir ar jis pasikeitė bėgant metams šioje šalyje? Koks Jums Kaunas atrodo dabar?

Kadangi išties nesu ekspertas ir negaliu vertinti miesto kultūros pokyčių bėgant metams, atsakysiu taip: per ketverius metus, praleistus Vilniuje, kur gyvenau, studijavau ir dirbau įvairiose pozicijose, supratau ir patyriau lietuvių kultūros unikalumą. Manau, šalis unikali visų pirma savo kalba, žmonėmis, istorija, muzika, šokiais ir apskritai kultūriniu kontekstu, ją ir kaimynines Baltijos valstybes sieja daug kultūrinių panašumų, tačiau lietuvių kultūra kitokia! Man truputį gėda (nors galbūt tai ir juokingas faktas), kad pirmosiomis savaitėmis Lietuvoje, išgirdęs gatvėje šnekant rusų, lenkų, latvių ar lietuvių kalba, deja, kalbų neatskirdavau. Tuomet neturėjau pakankamai žinių. Vėliau ėmiau skirti lietuvių kalbos unikalumą (netgi atpažindavau skirtingas tarmes), geriau pažinau kultūrą ir jos savitumus lyginant su kitų šalių kultūra ar kalbomis. Matau Vilnių kaip labiau kupiną įvairovės, visų pirma, skirtingų žmonių ir tai, žinoma, natūralu, juk miestas – sostinė, o Kaunas, mano manymu, yra daug labiau autentiškas ir saugantis senąsias lietuvių kultūros tradicijas.

Papasakokite plačiau apie Sirijos kultūros istoriją. Ar, Jūsų manymu, žinome per mažai apie šios šalies kultūrą?

Sirija – labai graži šalis. Kraštovaizdžių įvairovė, malonūs žmonės! Ten – kalnai, jūra, laukai, dykumos ir skanus maistas. Beveik dvylika procentų šalies pajamų buvo surenkama iš turizmo sektoriaus, Sirija (iki 2011-ųjų) buvo laikoma viena saugiausių vietų turistams visame pasaulyje. Tūkstantmečius mena jos istorinis ir kultūros paveldas, Damaskas yra laikomas seniausia lig šiol apgyvendinta sostine pasaulyje. Pirmasis pasaulyje alfabetas rastas dabartinės Sirijos teritorijos vakaruose prie Viduržemio jūros pakrantės išsidėsčiusiame Antikiniame mieste valstybėje Ugarite. Ten galima išvysti antikinę bažnyčią ir mečetę, kurios dalijasi viena ir ta pačia siena. Žinoma, atsižvelgiant į atstumą, skiriantį Lietuvą ir Siriją, dauguma lietuvių galbūt nežino daug apie Sirijos kultūrą (kaip ir aš pradžioje negalėjau atskirti lietuvių kalbos) ir tai yra natūralu, jei patys nesame tiesiogiai susidūrę su šalies kultūra anksčiau. Deja, jog tuomet neretai paklūstame ir stereotipams ar pasikliaujame nuogirdomis, o juk visa tai, aš manau, dažnai tėra klaidinanti informacija.

Šiuo metu dirbate Vytauto Didžiojo universitete Kalbų ir kultūrų institute. Pasidalinkite plačiau apie įvairias savo veiklas.

Taip, VDU Kalbų ir kultūrų institute, Ekonomikos ir vadybos fakultete, dėstau arabų kalbą, su tuo siejamą modulį vedu ir Politikos mokslų bei diplomatijos fakultete, dirbu vertėju, verčiu į arabų kalbą ir šiuo metu pradedu savo nedidelį privatų verslą – rūpinsimės verslo konsultacijomis ir rinkodaros paslaugomis tiems, kurie domisi galimybėmis išplėsti savo veiklas arabų valstybėse, ir pagalba verslui iš to regiono pasiekti Lietuvą. Savo nedidelio verslo interneto svetainę pavadinau „Sindibad“ (angliskai Sinbadas), nes tai arabų senojoje kultūroje žinomo garsaus nuotykių ieškotojo, keliautojo ir pirklio, sėkmingai plėtojusio verslą skirtingose valstybėse, vardas.

Kas, Jūsų nuomone, yra svarbu kiekvienam miestui kultūros sektoriaus vystymo aspektu?

Mano nuomone, miesto kultūra yra daugybės dedamųjų miksas: naujų ir senų pastatų, žmonių ir jų kalbos, įsitikinimų, tarmių ir t. t. Svarstau, kad žmonės yra varomoji miesto jėga, energija, ir esu pastebėjęs, kad Kaune daug jaunų žmonių, taip yra veikiausiai dėl daugybės universitetų ir kolegijų mieste, nors gal tokia tėra mano prielaida, kadangi pats dirbu universitete ir miesto kultūrą taip pat pažįstu per mane supančius jaunus žmones. Tikiu, kad didysis šio laikotarpio iššūkis kiekvieno miesto kultūrai yra išsaugoti balansą tarp to, kas yra paveldas ir to, kas nauja, modernu, suteikiant pakankamai erdvės abiejoms tendencijoms, taip pat ir platesnei kultūrinei įvairovei, kuri teigiamai paveiktų miesto kultūrinį identitetą.

Ar Jums buvo sunku išmokti lietuvių kalbą ir ar, Jūsų manymu, lietuviams yra sunku mokytis arabų kalbos? Taip pat prašau pasidalinkite pastebėjimu apie vardus arabų kalboje. Ar dauguma jų turi konkrečią reikšmę, pasirinktą, tarkime, iš gamtos?

Tiesą pasakius, manyčiau, svarbiau kalbėti apie panašumus tarp kalbų, o ne skirtumus. Visi galvoja, kad yra labai skirtingi ir kalbos, žinoma, skirtingos rašybos, tarimo aspektu, tačiau nėra neįmanoma lietuviui išmokti arabų kalbos arba arabui išmokti lietuviškai, tačiau tai sunku! Arabų ir lietuvių kalbose sutampa pakankamai daug priebalsių, garsų, tokių, kaip D, B, L, M, N … ir t. t. Tačiau arabų kalba neturi daug balsių kaip lietuvių kalba, tik tris balses. Kita vertus, lietuvių kalba neturi tokių priebalsinių garsų, kurie arabų kalboje išgaunami pasitelkiant gomurį. Arabų kalboje yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir naudininkas, o su kilmininko linksniu yra indikuojamas ir vietininkas. Atsižvelgiant į gramatikos subtilybes, lietuviams kiek lengviau suprasti arabų kalbos gramatiką, negu, sakykime, tiems, kurie šneka kalbomis, kurios neturi tiek linksnių, kaip pvz., anglų ar prancūzų kalba. Vis tik, siekiant išmokti arabų kalbą, pravartu bent kurį laiką gyventi vienoje iš arabų valstybių. Žinoma, tarmės ir dialektai arabų valstybėse skiriasi (yra per 400 milijonų žmonių, kurie šneka arabų kalba ir skirtingais šios kalbos dialektais, tarmėmis), bet šiuolaikinė bendrinė arabų kalba yra tokia pat visur. Bet kurioje arabų valstybėje pasirinkus bendrine arabų kalba, dar kitaip vadinama literatūrine kalba, parašytą knygą, suvoksime, kad ji parašyta ta pačia kalba ir ją suprasime! Ir apie vardus – taip, arabų kalboje vardai išreiškia konkrečią prasmę, neretai pasirinktą iš gamtos reiškinių ar įvardijus jausmą ir, galima sakyti, tuo jie panašūs ir į lietuvių vardus. Sakykime, mano vardas Shams arabiškai reiškia saulė, lietuviškai būtų Saulius!

Pabaigai pasidalinkite asmeniškai labiausiai įsiminusiu Kaune lankyto kultūrinio renginio ar šventės įspūdžiu.

Nepaisant to, kad tai buvo pakankamai paprastas reginys, vis tik akimirka man asmeniškai labai graži – tai Kauno Senamiesčio panorama nuo Aleksoto kalno, kurią išvydau Naujųjų metų naktį! Fejerverkai ir būrys švenčiančių žmonių gatvėse, laimingi ir geresnių Naujųjų metų besitikintys žmonės!

Pašnekovą kalbino Audronė Pauliukevičiūtė

Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.