Fabrizio Mazzella: Visuomet svajojau apie Šiaurės Europą

Filologinį išsilavinimą turintis italas Fabrizio Mazzella lietuviškai kalba, galima sakyti, puikiai. Priežastis tam svari – Kaune jis jau 15 metų. Fabrizio žmona Irene – gerokai trumpiau, bet pora tarpusavyje neretai bendrauja… lietuviškai. Ir jų sūnus, lankantis vieną miesto darželių, mielai šneka abiem kalbom. Iš esmės tai dėsninga – Mazzella šeima vadovauja italų kalbos ir kultūros centrui „Ciao Italia“, o pagrindinė jų įmonės „Litintour“ veikla – turizmas.

Ne vieną dešimtį italų turistų grupių į Baltijos šalis priviliojusi šeima džiaugiasi, kad Karmėlavos oro uoste veikia „Ryanair“ bazė, tad Sicilijos ir Sardinijos gyventojai pažintį su Lietuva pradeda nuo Kauno. Apsilankę „Ciao Italia“ biure šnekučiuojamės apie tai, ar lengva užsieniečiui tapti savu Lietuvoje. Ir kas Fabrizio, apie savo gimtinę parašiusį drąsiai ironišką knygą „Italijos linksmybės, arba Teks priprasti!“, čia taip žavi?

Fabrizio Mazzella. Artūro Bulotos nuotr.

Fabrizio Mazzella. Artūro Bulotos nuotr.

Anksčiau dėstytojavote, šiandien visų pirma esate verslininkas. Ar nesunku buvo atsisveikinti su akademine veikla?

Taip, dirbau ir Vytauto Didžiojo, ir Kauno technologijos universitetuose. 2005-aisiais ėmiausi gido veiklos, mane samdė italų kelionių organizatoriai, o 2012-aisiais su žmona įkūrėme „Litintour“. Natūralu, kad, kaip sako italai, negalėjau „vienos pėdos laikyti dviejuose batuose“ – teko rinktis perspektyvesnę, pelningesnę veiklą. Bet su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiavimą tęsiu ir šiandien – priimame stažuotojus, kartu organizuojame renginius. Tai man visuomet malonu – visgi širdyje esu filologas. Beje, dėstytojaudamas tarp studentų atrandu gabių žmonių, kurie vėliau įsilieją į mūsų turizmo veiklą.

Kurioje Kauno vietoje gyvenate?

Šiuo metu – Užliedžiuose, įdomią istoriją turinčiame priemiestyje. Na, bet italai ir negalėjo kitur įsikurti, tiesa?!

Anksčiau gyvenau Šančiuose. Turiu ten vieno kambario butuką – dabar jame gyvena nuomininkai. Man sukūrus šeimą jis tiesiog pasidarė per mažas. Žemieji Šančiai – ypač žavus rajonas, vienas gražiausių Kaune! Čia buvo ypač efektyvūs ir intensyvūs remonto darbai, Juozapavičiaus prospektas, buvęs nepatrauklus, dabar vienas geriausiai apšviestų Kaune. Ypač svarbus idealus susisiekimas su centru – dažnai vaikščiodavau pėstute. Mano butas – renovuotose caro laikų kareivinėse, sienos jose tiesiog alsuoja istorija. Sakoma, kad vaidenasi…

Irene papasakoja, kad kartą, Visų Šventųjų dieną, kai ji buvo Italijoje, sulaukė vieno namuose likusio vyro skambučio: „Velnią matau ant sienos, baisu!“.

Ar į Šančius vedate ir turistų grupes?

Anksčiau vesdavau – vykstant į Pažaislio vienuolyną. Deja, ėmus remontuoti Panemunės tiltą pasikeitė maršrutas, nebegaliu turistams parodyti tų mažų gražių dalykų. Bet girdėjau, kad greitai darbai baigsis, o Šančiai vis tvarkingėja ir gražėja, tad ekskursijas būtinai pratęsiu.

Beje, mano name gyvena Leonidas Donskis, čia įsteigtas ir Suomijos konsulatas, o jis – garbės konsulas! Džiaugiuosi.

Fabrizio Mazzella. Artūro Bulotos nuotr.

Fabrizio Mazzella. Artūro Bulotos nuotr.

Laisvalaikį leidžiate tarptautinėje bendruomenėje?

Didžioji dauguma mūsų draugų ir pažįstamų – lietuviai. Taip, žinoma, bendraujame ir su italais, nes kartu dirbame – dalis mūsų kolektyvo yra Kaune gyvenantys mūsų tautiečiai. Su kitais užsieniečiais daugiau bendravau anksčiau, kai buvau studentas.

Girdėjome, kad didysis lietuviškas Jūsų gyvenimo nuotykis prasidėjo nuo „Erasmus“ programos.

Tikra tiesa – atvykau čia 2001-aisiais, tapau pirmuoju „Erasmus“ programos dalyviu VDU. Pasigirsiu – turiu net tai patvirtinantį garbės raštą.

Kaip pasirinkote universitetą?

Visuomet norėjau į Šiaurės Europą – visuomet žavėjausi šio regiono tvarka, tyla, gamta… Mano „gimtasis“ Turino universitetas turėjo sutartį su VDU, kitais Baltijos šalių ir Suomijos universitetais. Pasirinkimų nebuvo daug. Neslėpsiu, norėjau būti užtikrintas, kad išvažiuosiu ir gausiu stipendiją, todėl ir pasirinkau Kauną – maniau, kad nebus daug norinčiųjų į antrą mažos šalies miestą. Atspėjau!

Malonu, kad 2001-aisiais Lietuvą – kad ir avansu – priskyrėte Šiaurės Europai, priešingai tuomet vyravusiai tarptautinei nuomonei.

Šiuo metu dirbu labiau administracinį darbą ir kartais pasiilgstu kontakto su žmonėmis, todėl retsykiais vis dar išsiruošiu su grupėmis. Taip prisidedu prie to, kad Lietuva būtų laikoma Šiaurės, o ne Rytų šalimi, kad turistai suprastų kultūrinę regiono specifiką, įžvelgtų panašumų visų pirma su Skandinavijos šalimis, tuo pačiu – ir ypatingų tik čia sutinkamų detalių. Po 11-os sezonų, praleistų vedant ekskursijas, galiu drąsiai teigti, kad turistų požiūris keičiasi.

Ar tenka paneiginėti lietuvių susikurtus stereotipus apie italus?

Kartais. Visgi dažniau tenka juos patvirtinti ir pabrėžti. Stereotipai apie italų lėtumą, netvarkingumą iš tiesų pagrįsti, nebandau to slėpti, nors tai ne visuomet pasitarnauja mano interesams. Taigi paneigiau nebent faktą, kad negalima remtis stereotipais.

Kokių priežasčių vedami lietuviai pradeda mokytis italų kalbos? Emigracija..?

Ne, tikrai ne emigracija. Italų bendruomenė Lietuvoje tik auga! Lietuvoje mūsų priskaičiuojama apie 400, oficialiai ambasadoje registruoti 220. Manau, tai didelis skaičius tokiai mažai valstybei. Lietuviai į Italiją vykti geresnio gyvenimo ieškoti ryžtasi retai, nes Italija jo pasiūlyti tiesiog nebegali. Lietuva daugeliu atvejų, kartais net finansų požiūriu, lenkia mano gimtinę.

Italų kalbą lietuviai studijuoja, nes tai – kultūros, literatūros, meno, muzikos, architektūros kalba.

Mokosi ir dėl šeiminių priežasčių – pavyzdžiui, močiutės nori susikalbėti su Italijoje gyvenančiais anūkais. Taip pat mūsų kursus lanko kunigai, vienuoliai – juk italų kalba yra katalikybės kalba. Dar – manekenės, aktoriai. Ir tiesiog mėgėjai, kurie kalba keliomis kalbomis ir visuomet siekia išmokti kažko naujo, vertingai praleisti laiką.

Ar yra turistų iš Italijos, kurie Lietuvą renkasi dėl kultūrinių renginių?

Yra atvykstančių dėl sporto – pavyzdžiui, bėgti maratoną. Neseniai sulaukėme didelės bėgikų grupės. Žinoma, srautas buvo išaugęs, kai Vilnius turėjo Europos kultūros sostinės titulą. Iš esmės daugelis renkasi kompleksines pažintines keliones po Baltijos šalis, ir ne visi skiria Lietuvą nuo Latvijos…

Europos kultūros sostine pretenduoja tapti ir Kaunas. Ar įžvelgiate tame potencialo?

O, nuostabi žinia! Manau, deramai susitvarkius potencialo tikrai būtų. Jei viskas vyks taip efektyviai, kaip šiemet – kalbu kad ir apie Laisvės alėjos tvarkymo darbus – Kaunas tikrai būtų vertas šio titulo.

Dažnai būnu Estijos mieste Tartu, jis dėl įvairių priežasčių panašus į Kauną, bet turistų jame žymiai daugiau, nes miestas tiesiog patrauklesnis, moderniau sutvarkytas. Neverta nusiminti, verčiau pasisemti įkvėpimo ir dirbti, dirbti, dirbti. Tiek valstybinėms įstaigoms, tiek privačioms iniciatyvoms.

Fabrizio Mazzella. Artūro Bulotos nuotr.

Fabrizio Mazzella. Artūro Bulotos nuotr.

Ar Jūsų šeima turi pamėgtų kultūrinių maršrutų Kaune?

Norėčiau, bet laiko pramogoms dažnai pritrūksta – esame užsivertę darbais. Kai nesėdime biure, lakstome su turistais. Daugelį koncertų, muziejų, galerijų aplankome būtent ekskursijų metu – tiesa, dažniau Vilniuje ar Rygoje, ne Kaune. Labai norėčiau į šį klausimą atsakyti teigiamai, bet kol kas tai – tik svajonės.

Visgi Kauno nekeisčiau į jokį kitą Lietuvos ar Baltijos šalių miestą! Čia nuostabi vieta gyventi ir tai daryti pilnavertiškai. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokiausi iš paprastų žmonių – taksi vairuotojų, budėtojų, studentų, pardavėjų. Todėl ne visuomet randu formalių frazių, bet šiame mieste jaučiuosi savas.

Skaitote lietuvišką literatūrą, žiūrite filmus?

Dažniau skaitau laikraščius, žiūriu žinias – žinoma, lietuviškai. Skaitymui daug laiko nelieka. Bet, žinoma, su lietuvių literatūra esu susipažinęs – net su Žemaite, Kristijonu Donelaičiu. Pasakoju apie šiuos rašytojus savo turistams. Juk studijavau VDU. Tuomet mačiau ir filmus „Riešutų duona“, „Vienui vieni“, „Kažkas atsitiko“, o dabar seku kino pulsą, džiaugiuosi, kad pastaruoju metu lietuviško kino rinka gerokai suaktyvėjusi.

Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.