Jungtis kurianti „Kauno bienalė“

Postinternetas, vis labiau reliatyvi atstumo sąvoka ir socialiai angažuotas menas bei jį provokuojanti globalizacija. Tiek ir dar daugiau telpa į žodį „sujungti“, tapusį svarbiausia idėja, pristatančia jubiliejinę 10-ąją „Kauno bienalę“. Menininkus iš Lietuvos, Prancūzijos, JAV, Brazilijos ir kitų šalių subursiantis renginys – didžiausias šiuolaikinio meno festivalis Baltijos šalyse, šiemet pakviesiantis ne tik į parodines, bet ir į viešąsias bei pramonines Kauno erdves.

Su festivalio meno vadove, humanitarinių mokslų daktare, kuratore, meno kritike, lektore Virginija Vitkiene apie rugsėjo 18-ąją atidaromą ir iki pat Naujųjų metų vyksiančią Kauno bienalę kalbame specialiai jai laikinai atvertose erdvėse – Kauno centriniame pašte.

„Kauno bienalė“ pristatoma kaip meno festivalis. Kaip tokie renginiai formuoja šiuolaikinę kultūrą?

Bienalė – projekto tipas, atsiradęs prieš 100 metų Venecijoje, o per pastaruosius porą dešimtmečių kaip virusas išplitęs Europoje. Tai kartais save reprodukuojantis virusas, pavertęs šiuolaikinį meną preke. Žinoma, galima į tai žvelgti ir kritiškai. „Kauno bienalė“ vyksta kas dvejus metus ir deklaruoja savitą požiūrį į pasaulį, žmogų, menininką. Menininkas yra subjektas, kuris kuria dabar ir gyvena šiuo laiku. Visuomet yra svarbi bienalės tema, sakykime šių metų Venecijos meno bienalė kalba tema „All The World’s Futures“ (viso pasaulio ateitys), o „Kauno bienalė“ šiais metais gvildens fantasmagorijos, jungčių, komunikacijos, atstumo ir tolio nebuvimo klausimus.

Dešimtosios „Kauno bienalės“ moto – „sujungti“. Kokia pasirinktos visą programą atspindinčios idėjos esmė?

2013 m. koncepcija buvo „Unitekstas“, o šiemetinis „sujungti“ gimė iš pagrindinės parodos idėjos – „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ (Threads: A Fantasmagoria about Distance). Minėtoji paroda kuruojama meno teoretiko ir išskirtinių parodų kuratoriaus Nicolas Bourriaud (Prancūzija). Šioje parodoje svečias, akcentuodamas naująsias komunikacijos formas, stengsis aktualizuoti atstumą, šiuo metu itin reliatyvią sąvoką. „Threads“ tiesioginis vertimas yra siūlai, taip vadinama ir komunikacija internete, vizualiai primenanti užtrauktuką. Tokie vadinamieji siūlai mus saisto, jungia. Manau, tai gerai atspindi ir jungtis, kurias kuria „Kauno bienalė“. Tuo pačiu verta prisiminti, jog šio renginio pradžia – Tekstilės bienalės renginiai. Bienalės programoje bus naudojamos net šešios parodų erdvės. Mūsų tikslas – jungti skirtingus menininkus tam, kad jie galėtų kurti visiškai naujus „produktus“. Džiaugiuosi, jog šia idėja patikėjo ir realizuoti sumanymus padėjo įvairūs Lietuvos ir Europos fondai. Taigi, šių metų tema – ryšių mezgimas: tarp menininkų, kurie vienas kito nepažinojo ar nekūrė kartu; tarp menininkų ir žiūrovų; tarp pačių žiūrovų. Tai atspindi ir paties N. Bourriaud estetikos koncepciją, kuri akcentuoja ne tiek komunikaciją tarp meno kūrinio ir žiūrovo, bet tarp pačių žiūrovų. Menas – erdvė įvykti ryšiams, ir mes stengiamės visus tuos ryšius atskleisti.

Papasakokite plačiau apie bienalės istoriją, meninę kryptį. Kaip Jums atrodo, kuo išsiskiria šių metų festivalio programa?

Kaip minėjau, „Kauno bienalės“ ištakos – „Tekstilės bienalė“. Tekstilė – labai įdomi ir universali medija, kitaip, nei tapyboje, yra šimtai jos formų, šimtai galimų technikų. Tekstilės taktiliškumas, manau, į bienalę ir atvedė didžiules susidomėjusiųjų auditorijas – dar 2011 m. sulaukėme daugiau nei 50000 lankytojų. Visgi vėliau atsisakėme tekstilę laikyti bienalės sumanymus vienijančia forma. Kol kas neišduosiu šių metų visų intrigų. Paminėsiu tik, kad parodoje, kuri vyks Kauno centriniame pašte, dalyvauja labai daug skirtingų pasaulinio lygio menininkų iš įvairių šalių. Ji bus pilna emocijų ir vizualumo bei intuicija persmelktų, tuo pačiu labai subtilių kūrinių, kurių nereikia papildomai aiškinti. Kitas įdomus festivalio akcentas – tai, ką su kroatais ir vokiečiais sukūrėme menui nepritaikytose „Drobės“ fabriko erdvėse, kuriose siekėme minimalizmo, skaidrumo bei estetikos.

Kaip Jums pavyko pakviesti festivalyje dalyvauti Nicolas Bourriaud, kurio įsitraukimu į šių metų programą pagrįstai didžiuojatės?

Mūsų pažintis 2012 m įvyko Klaipėdoje, Kultūrų komunikacijos centro parodoje „Prestižas“. Šios parodos katalogui tekstą parašyti buvo pakviestas Nicolas Bourriaud, o aš buvau pakviesta moderuoti spaudos konferenciją. Kadangi domiuosi jo darbais, esu perskaičiusi visas į anglų kalbą išverstas jo knygas, man tai buvo didelė garbė ir malonumas. Ruošdamiesi šių metų bienalei numatėme du prancūzų menininkus, kurių kūryba turėjo tapti programos ašimi, visgi atsisakėme konkurso. Kadangi neorganizuojame atviro konkurso, juos tiesiogiai pakviesti turėjo kuratorius ar mūsų partneriai. Būtent to paprašiau laiške, adresuotame N. Bourriaud – ir tuo pačiu pakviečiau jį tapti „Kauno bienalės“, lankomiausio meno renginio Lietuvoje, kuratoriumi, žinoma, užsiminiau ir apie biudžeto rėmus. Mano džiaugsmui ir nuostabai N. Bourriaud sutiko – tai įvyko 2014 m. pavasarį. Iškart ėmėme generuoti pagrindinės parodos idėją.

Kiek svarbus tarptautiškumas šiuolaikiniam meno renginiui?

Be tarptautiškumo yra neįmanoma, tai savaiminis vyksmas. Mūsų Bienalėje dalyvaujantys menininkai yra pasaulio piliečiai. Jie gyvena globaliame pasaulyje. Prie šiuolaikinio menininko pavardės netgi sunku parašyti konkrečią šalį, nes niekada nežinai kuriai jų konkretus menininkas priklauso ar priskiria save ištikrųjų. Tai yra vadinamoji transdisciplininė šiuolaikinio meno išraiška. Jie kuria įvairiose valstybėse ir savo kūryba „priklauso“ skirtingoms šalims. Šiuolaikinį menininką sunku apibūdinti vietos klausimu, nes jis yra pasaulio pilietis.

Kam kilo mintis menui atverti ir tarpukariu dvelkiančias Kauno centrinio pašto erdves?

Šią vietą „pakrikštijo“ festivalis „Centras“, kurio rengėjai jau buvo įsikūrę antro aukšto erdvėse. Man asmeniškai yra tekę čia lankytis ekskursijoje – domiuosi tarpukariu, tad įsiminiau šias erdves kaip istoriškai vertingas. Sutapimas – M. K. Čiurlionio muziejuje ir M. Žilinsko galerijoje šiemet ypač gausu renginių, o mums reikėjo papildomos erdvės parodai. Į festivalio temą pažvelgėme iš industrinės perspektyvos – kur gi kitur, jei ne pašte, iš esmės ir mezgasi komunikacija? Įdomu ir tai, kad sovietmečiu būtent čia veikė KGB laboratorija, kurioje buvo kuriami trikdžiai „Amerikos balso“ transliacijoms. Šio pastato istorija visomis prasmėmis susaistyta ryšiais ir tinka bienalės koncepcijai.

Dar apie ryšius. Kaip manote, ar šiuolaikinė kultūra nenukenčia nuo technologijų įtakos?

Tikiu, kad galima sukurti priežastį gyvai bendrauti, kalbantis atrasti vienam kitą. Didžiausias mano noras – žmogų „ištraukti“ iš kompiuterio ekrano į tikrovę. Meno idėja gali tai padaryti ir, tikiu, jungia mus visus šiam bendram tikslui.

www.bienale.lt

Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
Vaida Venckutė apie „Kylantį Kauną“: „Prasminga kurti ateičiai“
Gegužę projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė2022“ kartu su VDU verslo praktikų centru sėkmingai išleido pirmosios praktinės moksleivių ugdymo...
Trylikametis kaunietis Martinas: „Užaugęs noriu būti rokeriu“
Kiekvienas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris pilnas daug pasiekusių ir siekiančių suaugusių žmonių istorijų. Gali būti, kad dalis tų žmonių...
Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“
Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur...
FK „Stumbras“ treneris Mariano Barreto. Stadione ir… Sobore
Futbolo klubas „Stumbras“ yra tarptautiškiausia ir jauniausia šalies ekipa. Dviejose 2013-aisiais įkurto, 2015-aisiais investuotojų iš užsienio nupirkto klubo komandose...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.