Jau tradiciniu tampantis „Vegfest LT Kaunas“ keliasi į naujas erdves

Didžiausias Lietuvoje augalinio maisto renginys „Vegfest LT“ grįžta į Kauną – jau tradiciniu tampantis „Vegfest LT Kaunas“ šiemet bus surengtas rugsėjo 28 d. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“.  „Tai renginys, skirtas populiarinti veganizmą bei augalinę mitybą – norime parodyti visuomenei, koks įvairus ir skanus yra augalinis maistas, o tuo pačiu padrąsinti veganiškus bei veganams draugiškus verslus – veganų bendruomenė sparčiai auga, kartu su ja – ir veganams tinkamų produktų paklausa“, – sako renginio iniciatorė Ventė Viteikaitė.

Festivalio lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusfabrikačių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškų prekių, receptų knygų, virtuvės įrangos, natūralios kosmetikos, drabužių, papuošalų ir aksesuarų, prekių vaikams ir t.t. Planuojama, kad renginyje prisistatys apie 70 verslų iš Lietuvos ir užsienio.

Festivalis išsidėstys per keletą erdvių – prie pagrindinio įėjimo į prekybos centrą bus gaminamas karštas maistas, o likusioji mugės dalis įsikurs centro trečiajame aukšte baigiamoje įrengti Renginių aikštėje. Ties įėjimais į aikštę vyks papildomos veiklos – paskaitos, maisto gaminimo pamokos, veiks Vaikų zona. „Lankytojų laukiame su visa šeima“, – pabrėžiai organizatorė.

Festivalis  organizuojamas nuo 2016 m. – pirmiausiai buvo surengtas Vilniuje, o jau kitais metais – ir Kaune, prisimena V. Viteikaitė: „Nors skeptikai pranašavo, kad Kaune patirsime fiasko, renginys susilaukė labai daug dėmesio, tiek užpernai tiek pernai susilaukėme itin gausaus lankytojų būrio“. Renginys vis keitė vietą, o šiemet organiztoriai gavo kvietimą „Vegfest LT Kaunas“ rengti „Akropolyje“. Tikimasi, kad bendradarbiavimas bus ilgalaikis, o renginys vyks dažniau nei kartą per metus. „Užsienyje įprasta veganų renginius organizuoti kas kelis mėnesius, o didieji miestai, tokie kaip Londonas, Berlynas ar Maskva jau turi ir kas mėnesį rengiamas veganų muges“, – pasakoja pasakojo V .Viteikaitė.

Festivalio „Vegfest LT“ akimirka. Gabrielės Mortos Vilkaitės nuotr.

Festivalio „Vegfest LT“ akimirka. Gabrielės Mortos Vilkaitės nuotr.

Veganų judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingamo mieste įkūrus Veganų bendriją. Nuo to laiko veganų skaičius augo, tačiau bumą pasiekė atsiradus internetui, o ypač – pastaraisiais metais. Veganų judėjimo ašis – įsitikinimas, kad nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių. Veganai nevartoja mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, nenaudoja su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios kosmetikos, vengia kailio ir odos dirbinių, vilnos, šilko, atsisako pramogų su gyvūnais. Tačiau rinktis veganizmą skatina ne tik etiniai įsitikinimai bet ir nenoras sirgti, kenkti aplinkai – pripažinta, kad gyvūninės kilmės maistas sukelia daugybę sunkių ligų, įskaitant vėžį, o intensyvios gyvulininkystės daroma žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus.

Laikoma, kad veganizmas yra šiuo metu sparčiausiai pasaulyje augantis judėjimas. Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius per metus šoktelėjo nuo pusės iki 3,5 milijonų, panašūs skaičiai ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse, veganizmas taip pat labai populiarus JAV, Kanadoje, Australijoje, tačiau populiarėja visame pasaulyje, nuo šių tendencijų neatsilieka ir Lietuva.

Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau didžiausia veganų platforma internete – feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ – šiuo metu jungia beveik 28.000 narių. „Labai didelės permainos matomos ir apsilankius viešojo maitinimo įstaigose, maisto prekių parduotuvėse – jei dar prieš keletą metų kavinėse, restoranuose paklausus apie veganiškus patiekalus, padavėjos tik gūžčiodavo pečiais, šiandien tos pačios vietos jau siūlo atskirus veganiškus meniu, o parduotuvėse atsiranda specialūs veganiškų prekių skyriai, kone kas savaitę pasiūloma naujų produktų“, – džiaugiasi V. Viteikaitė.

Daugiau informacijos apie renginį. 

„Vegfest LT“ inf.

Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia